Korporacijos neskuba kovoti su plastiko tarša. Šiuo metu korporacijų panacėja yra perdirbimo galimybės ir apskritai pats perdirbimas, o ne plastikinių atliekų mažinimas arba plastiko atsisakymas. Su plastiku susijusi problema nėra nauja. Dešimtmečius plastikų ir plastikinių pakuočių pramonė kartu su maisto ir gėrimų įmonėmis komunikavo apie tai, kad vartotojai yra šiukšlintojai, kurie asmeniškai yra atsakingi už tas pakuotes; kad tai yra valstybių / savivaldybių problema, nes nesugebama užtikrinti švietimo, kitais žodžiais tariant, tai visi aplink kalti išskyrūs juos. Visuomenės susirūpinimas aplinkos švara yra puikiai išnaudojamas per tokias akcijas kaip „Darom“, o pramonės lobistai ir toliau sėkmingai silpnina ir atitolina bet kokios politikos, kuri apribotų plastikų kiekio augimą, įgyvendinimą. Tai puikus pavyzdys, kaip efektyviai galima išvengti atskomybės už vis didėjančius vienkartinio plastiko naudojimo kiekius ir šis atsakomybės vengimas ilgą laiką buvo traktuojamas kaip sėkmė. Tačiau tai yra visuomenės nelaimė dėl kurios ir kilo plastikinės taršos krizė.
Pastaraisiais metais plastikų problema atsirado daugelio šalių informacinių svetainių antraštėse tik todėl, kad problemos tapo neįmanoma ignoruoti. Nepaisant problemos masto siūlomi sprendimai ir toliau išlieka tokie patys t. y. siūloma perdirbti daugiau pakuočių, padidinti perdirbamumą ir tęsti įvairias šiukšlių surinkimo akcijas. Perdirbimas nėra sprendimas, tačiau korporacijų ir lobistų paveiktų politikų komunikacijoje tai ir toliau išlieka prioritetu. Tik 9 proc. visų pagamintų plastikų buvo perdirbta. Net ir veiksmingai surenkant plastikines pakuotes, mes jų neperdirbsime, nes jų tiesiog neįmanoma perdirbti. Palaikant plastikų perdirbimą yra labai patogu vengti atsakomybės.
Kas atsakingas?
„#Breakfreefromplastic“ atliko prekių ženklų pasaulinį plastiko taršos auditą. Per pastaruosius dvejus metus savanoriai suorganizavo šimtus šiukšlių rinkimo akcijų visame pasaulyje ir auditavo surenkamas šiukšles, kad būtų surinkta unikali informacija apie tai, kurios įmonės sukuria didžiausius kiekius bešeimininkių plastikinių šiukšlių. 147 000 vnt. šiukšlių – tiek jų buvo surinkta 2018 m., o didžiausiais teršėjais identifikuoti – „Coca-Cola“, „PepsiCo“, „Nestlé“, „Danone“, „Mondelez International“, „P&G“, „Unilever“, „Perfetti van Melle“, „Mars“ ir „Colgate-Palmolive“.
Pirmenybė turėtų būti teikiama prevencijai ir pakartotiniam naudojimui, o ne perdirbimui
Norint sėkmingai kovoti su plastikine tarša, turime gerokai sumažinti vienkartinio naudojimo pakuočių kiekį ir sutelkti dėmesį į produktų dizainą bei naujus verslo modelius tam, kad padidėtų pakartotinis naudojimas. Įmonės nesilaikydamos atliekų mažinimo strategijų – vengia atsakomybės ir nepaiso vartotojų interesų. Laipsniškas perdirbimo didėjimas šiuolaikinėje visuomenėje yra neįmanomas, todėl turime orientuotis į naujus atliekų panaudojimo modelius.
Nepamirškime savo didvyrių – didžiųjų korporacijų, kurios ir sukūrė plastikinės taršos krizę visame pasaulyje. Vienkartinis plastikas buvo panaudotas siekiant rinkos plėtros ir pelno didinimo. Besivystančiose šalyse „Nestle“, „P&G“ ir „Unilever“ sukūrė porcijines pakuotes (muilui, kavai, makaronams ir t. t.), neišvengiamai sukurdamos naują atliekų rūšį ir puikiai žinodamos, kad jų neįmanoma perdirbti.
„Unilever“ bent jau pavėluotai bando spręsti šią problemą, tačiau dėmesys sutelkiamas tik į perdirbimą, o ne į jau egzistuojančių verslo modelių, pvz., dozatorių naudojimą ir pakartotinai naudojamų konteinerių sistemų, išplėtimą. Tetra Paks yra dar viena įmonė, kuri naudoja tokią pačią agresyvią strategiją Vietname. Kasmet 8 milijardai pakuočių patenka į rinką, tačiau tik nedidelė dalis yra perdirbama, nes šalyje elementariai nėra pajėgumų (tas pats su Tetra Pak yra ir Lietuvoje).
Vengia reguliavimo
Išsivysčiusiose šalyse maisto ir gėrimų bendrovės kartu su plastikų pramonė (Lietuvoje ypač ryškus pasipriešinimas dėl kombinuotų pakuočių adekvataus apmokestinimo, kadangi šių neįmanoma perdirbti) finansuoja pramonės asociacijas, kurios nuolat pasisako prieš gamintojų atsakomybės įgyvendinimą pakuočių sektoriuje bei stabdo depozitinių sistemų išplėtimą. Turbūt pastebėjo, kad lietuviškoje žiniasklaidoje padaugėjo informacinių pranešimų apie tai, kad depozito sistemos išplėtimas finansiškai nenaudingas ir aplinkai žalingas. Depozitinė sistema mūsų šalyje veikia puikiai, tačiau pramonės lobistai yra pradėję nuoseklų puolimą šia kryptimi. Šios suinteresuotosios grupės siekia, kad atliekos būtų tvarkomos pasitelkiant tokias savanoriškas akcijas kaip „Darom“ ir tokiu būdu atliekų kiekis aplinkoje būtų mažinamas, tačiau tokios akcijos nėra susijusios su atliekų prevencijos tikslais. Lietuvoje turime silpną depozitinę sistemą, kadangi surinkti PET buteliai nėra pakartotinai panaudojami. PET yra perdirbami į žemesnės kokybės produktus, tokiu būdu švaistant resursus.
Intensyvus verslo ir prekybos sektoriaus lobizmas ir toliau neleidžia išplėsti depozitinės sistemos įtraukiant į ją Tetra Pak, Nr. 5 pažymėtas ar stiklines pakuotes. Lietuvoje įgyvendinamas standartinis pramonės lobistinis žaidimas – delsiama plėsti schemas, dalinami pažadai dėl savanoriško plastiko ir plastikinių pakuočių kiekių mažinimo. Delsimas ir pažadai neatsiejami ir nuo politikų veiklos, kurie pasiduoda verslo ir prekybos sektoriaus lobistų įtakai. Tai neišvengiamai veda mus į pražūtį.
Įmonės ir plastikų pramonė turi ir gali prisiimti atsakomybę už plastiko krizę. Tai padaryti galima labai paprastai:
- Radikalus skaidrumas – kiek plastikinių atliekų įmonė išleidžia į rinką ir kiek jų ištikrųjų yra perdirbama.
- Vienkartinio plastiko mažinimas – aiškūs mažinimo tikslai ir priežiūros mechanizmas pasitelkiant reguliarias pažangos ataskaitas.
- Verslo modelių perplanavimas siekiant skatinti pakartotinį panaudojimą ir žiedinės ekonomikos įgyvendinimą.
- Atsakingas politikos vykdymas. Aiški politinė parama reguliavimui siekiant sumažinti plastikinių pakuočių kiekį ir aiški politinė pozicija dėl pramonės įmonių, kurios silpnina arba kenkia būtinajam reglamentavimui.
Reikia pradėti nuo skaidrumo
Pirmasis žingsnis siekiant sustabdyti plastiko krizę tai prisiimti atskomybę už Jūsų sukuriamą problemos dalį. Didelėms įmonėms, kurios nuolat pateikia į rinką milijardus vienkartinių plastikinių pakuočių, skaidrumas yra tikra naudojamo plastiko, patiekiamo į rinką plastiko apskaita ir informacija apie tai, kas atsitinka su jų plastikinėmis atliekomis.
Labai gaila, kad tokios įmonės kaip „Nestlé“, „Coca-Cola“ ir „PepsiCo“ net neatskleidžia kiek plastikinių butelių jie parduoda kiekvienais metais. Neužtikrinant skaidrumo tampa neįmanoma įvertinti ar įmonės bent jau stengiasi įveikti plastiko krizę.
Prevencija yra pagrindinis tikslas
Tinkamos atliekų strategijos prioritetas yra atliekų mažinimas, tačiau pasaulinei plastikų pramonei tai nerūpi (rūpi tik pelnas). Šiuo metu pasaulinė plastikų pramonė stato šimtus naujų gamyklų tik tam, kad padidintų sukuriamų plastikų kiekį daugiau nei 40 proc. Šie planai bus sutabdyti tik tokiu atveju, jei didžiosios korporacijos kardinaliai sumažins savo vienkartinių pakuočių paklausą.
Bet kuri įmonė, kuri skelbia, kad kovoja su klimato kata, turi rimtai įvertinti savo galimybes sumažinti naudojamų plastikų kiekį, kuris yra gaminamas iš iškastinio kuro. Nepaisant to, kad žiniasklaidoje atsiranda vis daugiau pranešimų apie vienkartinio plastiko mažinimą tačiau nei viename iš jų nėra pateiktos informacijos apie tai kiek ištikrųjų šių atliekų sumažėjo (nuo gegužės).
Nauji verslo modeliai
Pokyčių tempas yra lėtas ir pernelyg mažo masto, nors pradžia yra visai nebloga, nes kai kurios didžiosios gamintojų ir pakuotojų įmonės jau paskelbė savo plastiko mažinimo strategijas arba įsivedė pakartotinio naudojimo (depozites) sistemas. Prekybos tinklai turi žengti ryžtingai, nes kitu atveju praras pirkėjų pasitikėjimą. Pirkėjų skatinimas pakartotinai naudoti pakuotes arba pasiūlyti nuolaidas įsigyjant daugkartinio naudojimo indus apsipirkimui, tai yra realūs sprendimai, o ne pažadai. Prekybos tinklas „Iceland“ įsipareigojo iki 2023 m. nebenaudoti vienkartinių plastikinių pakuočių savo produktams. Tai tik įrodo, kad dideli pokyčiai yra galimi, nes viskas priklauso nuo to kiek įmonės yra ambicingos. Tai puikus pavyzdys ir kitiems prekybos tinklams ir prekybininkams.
Privalome remti atsakingą politiką ir reguliavimą
Pramonės pažadai savanoriškai sumažinti plastiko kiekį tęsiasi jau kelis dešimtmečius ir šis melas užkerta kelią įgyvendinti veiksmingą atliekų prevencijos reglamentavimą. Didžiosios įmonės privalo ne tik remti reguliacines iniciatyvas, pvz. tokias kaip „Vienkartinio plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje“, bet ir išreikšti besąlyginę paramą plataus masto reglamentavimui, kuriuo siekiama sumažinti plastikinę taršą. Politikai privalo sumažinti bendravimą su pramonės lobistų grupėmis (ar esate matę, kokie individai renkasi į Aplinkos apsaugos komiteto posėdžius?), nes šios siekia susilpninti bet kokį reguliavimą.
Kaip bebūtų gaila, tačiau tokios įmonės kaip „Coca-Cola“, „Nestlé“, „PepsiCo“ ir „Danone“ priešinosi net ir paprastai priemonei – kamštelių pritvirtinimui prie butelių (palaidi kamšteliai yra mikroplastiko šaltinis). Ironiška, kad kreipimąsi kaip argumentas yra pateikiamos depozitines sistemos veikiančios Belgijoje, Prancūzijoje ar Ispanijoje ir kurių atsiradimui šios korporacijos ilgą laiką priešinosi (šiose šalyse esantys įrenginiai yra pritaikyti surinkti depozitą be kamštelių). Šios bendrovės garsiai skelbia, kad dalyvauja „Naujoje plastiko ekonomikoje“, tačiau realybė yra priešinga, nes korporacijos prieštarauja reglamentavimui, kuris sumažintų plastiko taršą, todėl ir toliau išlieka problemos dalimi.
Siekiant išspręsti plastikinės taršos krizę mums teks pakeisti pastaruosius 50 metų kurtą pramonės lobistų sistemą. Tik tos įmonės, kurios aiškiai pripažįsta savo atsakomybę ir radikaliai mažina vienkartinio plastiko vartojimą, gali būti laikomos lyderiais ir pavyzdžiais, kuriais privalome sekti.
Obsessed. With. Waste 
Parašykite komentarą