Microplastics Artwork

Artwork is part of a bigger exhibition “Už švarią Lietuvą” (For a cleaner Lithuania) which takes a critical view of consumerism issues from social, scientific and cultural points.

Ledų pakuočių paslaptis

Lauke vasara ir dažnas jos palydovas – ledai. Ledai popierinėje, kartoninėje ar plastikinėje pakuotėje yra neatsiejamas karštos dienos atributas. Internete apstu straipsnių apie ledų energetinę vertę, sudėtį ar populiariausias rūšis, tačiau nėra informacijos apie pakuotes ir jų perdirbamumą. Ar popierinė/kartoninė ledų pakuotė yra perdirbama? Atsakymas šiame straipsnyje/bandyme. Tikriausiai žinote, kad ledų pakuočių pagrindinė medžiaga yra... Skaityti toliau →

Puota ar badas: klimato kaitos poveikis žemės ūkiui

Į mokesčių mechanizmą įtraukti papildomi mokesčiai mineralinėms trąšoms, tokiu būdu didinant kokybiškų organinių trąšų naudojimą, kurios savo ruožtu, didina dirvožemio organinės medžiagos kiekį, siūlomi papildomi taršos mokesčiai pakuotėms, transportui ir degalams susidarantiems ar naudojamiems žemės ūkyje.

Kaip išspręsti aplinkos krizę? 9 tikslai Lietuvai.

Įgyvendinti ambicingus įsipareigojimus sustabdyti klimato kaitą ties 1,5°C temperatūra. Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą: saugant mūsų žemę ir vandenis. Inicijuoti pakeitimus maisto ir ūkininkavimo sistemose įgyvendinant tinkamą žemės ūkio politiką. Parengti tokį biudžetą, kuris tarnautų žmonėms ir aplinkai. Sumažinti oro taršą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Apsaugoti visuomenę nuo pavojingų cheminių medžiagų. Perėjimas prie novatoriškos, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos. Stiprinti demokratinį valdymą, tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir teisingumą aplinkosaugos srityje. Įgyvendinti mokesčių ir aplinkos fiskalinę reformą.

Kaip ministerija parduoda aplinką už centus (2)

Įvertinus D1-249 2.1 papunkčio neatitiktį 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/62/EB ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2018/852 Aplinkos ministerija turėtų visuomenei pateikti atsakymus į šiuos klausimus: 1.Koks D1-249 2.1 papunkčio ryšys su ES teisės aktais. 2.Kaip bus identifikuojamos medžiagos tinkamos perdirbimui, jei pakuotėse nebus pažymėta pagaminti naudota medžiaga ar medžiagos (susiję su ES strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje numatytu puodelių, maisto ir gėrimų pakuočių pagamintų iš putų polistireno ir okso-degraduojančio plastiko naudojimo uždraudimu). 3.Kokiais teisės aktais vadovaujantis bus perdirbamos medžiagos, kurios neturi privalomosios numeracijos. 4.Europos Komisijos sprendimas dėl I priedo pakeitimo vadovaujantis D1-249 2.1 papunkčiu.

Kaip ministerija parduoda aplinką už centus (1)

352 straipsnis. Savivaldybių atsakomybė atliekų tvarkymo srityje. Išaiškinimas: iš esmės visas yra neteisingas, nes RATC‘ai vykdo ir jie neatlieka ir jiems duodami pinigai, o baudas moka savivaldybės. Dyvų dyvai. Tai galima bus malti nesąmones, nes gyventojai sumokės dar kartelį.

Kaip išspręsti plastiko taršos krizę?

Intensyvus verslo ir prekybos sektoriaus lobizmas ir toliau neleidžia išplėsti depozitinės sistemos įtraukiant į ją Tetra Pak, Nr. 5 pažymėtas ar stiklines pakuotes. Lietuvoje įgyvendinamas standartinis pramonės lobistinis žaidimas – delsiama plėsti schemas, dalinami pažadai dėl savanoriško plastiko ir plastikinių pakuočių kiekių mažinimo. Delsimas ir pažadai neatsiejami ir nuo politikų veiklos, kurie pasiduoda verslo ir prekybos sektoriaus lobistų įtakai. Tai neišvengiamai veda mus į pražūtį.

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑