Rašau apie atliekas ir šiukšles. Aiškiai ir suprantamai. Nuomonė, įžvalgos ir būtinieji pokyčiai.
Perteklinio plastiko gamyba nėra paklausos problema, tai yra tiekimo problema. Naftos chemijos pramonei priklauso visos didžiosios plastiko gamybos įmonės su savo dukterinėm atstovėm. Prognozuojama, kad kitą dešimtmetį plastiko gamyba išaugs 40 proc. Mes, vartotojai, turėtume aiškiai reikalauti, kad visos pakuotės būtų 100 proc. pakartotinai naudojamos arba sutvarkomos biologiniu ir aplinkai nepavojingu būdu.
Šiuo metu Aplinkos apsaugos komitete svarstomi klausimai dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo: https://youtu.be/h-0rk5m5GLE?t=5671. Siūloma naikinti pakuočių žymėjimą (jau rašiau apie tai čia): https://obsessedwithwaste.com/2019/05/14/kaip-ministerija-parduoda-aplinka-uz-centus-2/ Kokios pasekmės laukia? Labiausiai nukentės Ignitis ir Fortum gamykla Kaune, kurioje numatyta sudeginti gamybines atliekas. Taip manau, nes matau platesnį vaizdą: Sąvartynų mokestis išliko stabilus ir siekia 5 Eur/t,... Skaityti toliau →
1. Jau dabar turime visas reikiamas technologijas nenaikinti biosferos, tačiau niekam tai nerūpi. 2. Manau, giliai žinojome, kad perdirbimas yra apgaulė. 3. Nepaisant plastiko alternatyvų, plastikinių ir pavojingų atliekų gabenimas neturtingoms šalims tęsiasi dešimtmečiais ir nėra vien tik moraliai neteisingas. 4. Nerimą kelia tai, kad plastiko pramonė per pastaruosius 75 metus nesukūrė saugios perdirbimo technologijos. 5. Problema yra tokia rimta, kad mikroplastiko yra net atokiausiose pasaulio vietose.
I think deep down we knew recycling was a scam.
Artwork is part of a bigger exhibition “Už švarią Lietuvą” (For a cleaner Lithuania) which takes a critical view of consumerism issues from social, scientific and cultural points.
Lauke vasara ir dažnas jos palydovas – ledai. Ledai popierinėje, kartoninėje ar plastikinėje pakuotėje yra neatsiejamas karštos dienos atributas. Internete apstu straipsnių apie ledų energetinę vertę, sudėtį ar populiariausias rūšis, tačiau nėra informacijos apie pakuotes ir jų perdirbamumą. Ar popierinė/kartoninė ledų pakuotė yra perdirbama? Atsakymas šiame straipsnyje/bandyme. Tikriausiai žinote, kad ledų pakuočių pagrindinė medžiaga yra... Skaityti toliau →
Į mokesčių mechanizmą įtraukti papildomi mokesčiai mineralinėms trąšoms, tokiu būdu didinant kokybiškų organinių trąšų naudojimą, kurios savo ruožtu, didina dirvožemio organinės medžiagos kiekį, siūlomi papildomi taršos mokesčiai pakuotėms, transportui ir degalams susidarantiems ar naudojamiems žemės ūkyje.
Įgyvendinti ambicingus įsipareigojimus sustabdyti klimato kaitą ties 1,5°C temperatūra. Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą: saugant mūsų žemę ir vandenis. Inicijuoti pakeitimus maisto ir ūkininkavimo sistemose įgyvendinant tinkamą žemės ūkio politiką. Parengti tokį biudžetą, kuris tarnautų žmonėms ir aplinkai. Sumažinti oro taršą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Apsaugoti visuomenę nuo pavojingų cheminių medžiagų. Perėjimas prie novatoriškos, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos. Stiprinti demokratinį valdymą, tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir teisingumą aplinkosaugos srityje. Įgyvendinti mokesčių ir aplinkos fiskalinę reformą.
Įvertinus D1-249 2.1 papunkčio neatitiktį 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/62/EB ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2018/852 Aplinkos ministerija turėtų visuomenei pateikti atsakymus į šiuos klausimus: 1.Koks D1-249 2.1 papunkčio ryšys su ES teisės aktais. 2.Kaip bus identifikuojamos medžiagos tinkamos perdirbimui, jei pakuotėse nebus pažymėta pagaminti naudota medžiaga ar medžiagos (susiję su ES strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje numatytu puodelių, maisto ir gėrimų pakuočių pagamintų iš putų polistireno ir okso-degraduojančio plastiko naudojimo uždraudimu). 3.Kokiais teisės aktais vadovaujantis bus perdirbamos medžiagos, kurios neturi privalomosios numeracijos. 4.Europos Komisijos sprendimas dėl I priedo pakeitimo vadovaujantis D1-249 2.1 papunkčiu.
