Norint pasiekti aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita tikslus, užtikrinti mūsų gerovės paslaugas, verslo sektoriaus konkurencingumą ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, būtina keisti visuomenės požiūrį. Turime pakeisti dabartinį netvarų išteklių naudojimą, nes dėl jo nyksta biologinė įvairovė ir plinta pavojingos medžiagos, be to, jis prisideda prie klimato kaitos. Turime pakeisti šią neigiamą tendenciją, išsaugoti ekosistemas, kurioms gresia pavojus, ir užtikrinti tvaraus išteklių naudojimo galimybę ateinančioms kartoms. Viena iš šio tikslo dalių yra žiedinės ekonomikos vizija. ES ekonomika artinama prie žiediškumo ir šiemet buvo pristatyti pasiūlymai dėl naujo reglamentavimo tvaresnei produktų gamybai, pakuočių mažinimui ir tvaresnei baterijų gamybai. Kviečiu susipažinti su būsimais reguliaciniais mechanizmais ir jų poveikiu Lietuvai.
Ką atnešė 2022 m. Lietuvos biologinei įvairovei?
Šie metai buvo ypač įtempti, tačiau labai turiningi biologinės įvairovės apsaugai. Europos Sąjunga kryptingai laikosi žaliojo kurso įgyvendinimo ir rodo aiškią kryptį visai planetai. Po sėkmingos pasaulinės konferencijos apie laukinę gamtą (CITES COP19) europiečiams teko svarbus vaidmuo užtikrinant kartą per dešimtmetį COP15 metu pasiektą susitarimą sustabdyti gamtos niokojimą. Žemiau pateikiu informaciją apie 2022-ųjų metų susitarimus svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir kaip šie politiniai susitarimai paveiks Lietuvą.
Naujoji Europos inovacijų darbotvarkė. Ar pavyks įsitvirtinti inovacijų bangos priešakyje?
Prieš šimtmetį Europa buvo pasaulinis inovacijų lyderis, tačiau ji iš esmės prarado savo pranašumą. Šiandien, nepaisant kai kurių reikšmingų išimčių, daugiausia inovacijų ir novatoriškų įmonių yra kitur. Naujoje Europos inovacijų darbotvarkėje numatyta kaip žemynui susigrąžinti konkurencinį pranašumą – ne stengiantis pasivyti, žinant, kad tam trukdo didelė fragmentacija ir masto trūkumas, bet keičiant inovacijų sistemos taisykles... Skaityti toliau →