Žyma: atliekų šalinimas

Kaip ministerija parduoda aplinką už centus (2)

Įvertinus D1-249 2.1 papunkčio neatitiktį 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/62/EB ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2018/852 Aplinkos ministerija turėtų visuomenei pateikti atsakymus į šiuos klausimus: 1.Koks D1-249 2.1 papunkčio ryšys su ES teisės aktais. 2.Kaip bus identifikuojamos medžiagos tinkamos perdirbimui, jei pakuotėse nebus pažymėta pagaminti naudota medžiaga ar medžiagos (susiję su ES strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje numatytu puodelių, maisto ir gėrimų pakuočių pagamintų iš putų polistireno ir okso-degraduojančio plastiko naudojimo uždraudimu). 3.Kokiais teisės aktais vadovaujantis bus perdirbamos medžiagos, kurios neturi privalomosios numeracijos. 4.Europos Komisijos sprendimas dėl I priedo pakeitimo vadovaujantis D1-249 2.1 papunkčiu.

1

Plastikinių atliekų gamintojai nebegali eksportuoti savo toksiškų šiukšlių į Bazelio konvencijos šalis

Priimtas sprendimas įrodo, kad šalys pagaliau pradėjo spręsti plastiko taršos krizę ir kokie svarbūs šiems sprendimams įgyvendinti yra ambicingi tarptautiniai lyderiai. Plastiko tarša ir plastikinės atliekos ir toliau išlieka pagrindine grėsme žmonėms ir aplinkai, tačiau tai yra pirmas žingsnis siekiant įveikti plastiko taršą ir siekinat ambicingesnių sprendimų, tokių kaip šių medžiagų gamybos mažinimas. Šis susitarimas padės išvengti taršos šaltinio ir įgyvendinti tvarų plastikinių atliekų perdirbimą, kuris nebuvo įgyvendinamas dėl melagingų plastiko pramonės teiginių.

0

Kaip ministerija parduoda aplinką už centus (1)

352 straipsnis. Savivaldybių atsakomybė atliekų tvarkymo srityje. Išaiškinimas: iš esmės visas yra neteisingas, nes RATC‘ai vykdo ir jie neatlieka ir jiems duodami pinigai, o baudas moka savivaldybės. Dyvų dyvai. Tai galima bus malti nesąmones, nes gyventojai sumokės dar kartelį.

0

Kaip išspręsti plastiko taršos krizę?

Intensyvus verslo ir prekybos sektoriaus lobizmas ir toliau neleidžia išplėsti depozitinės sistemos įtraukiant į ją Tetra Pak, Nr. 5 pažymėtas ar stiklines pakuotes. Lietuvoje įgyvendinamas standartinis pramonės lobistinis žaidimas – delsiama plėsti schemas, dalinami pažadai dėl savanoriško plastiko ir plastikinių pakuočių kiekių mažinimo. Delsimas ir pažadai neatsiejami ir nuo politikų veiklos, kurie pasiduoda verslo ir prekybos sektoriaus lobistų įtakai. Tai neišvengiamai veda mus į pražūtį.

0

Plastiko mokestis

Plastiko mokestis suteikia mums galimybę atsakingai naudoti šią, nemažai bėdų mūsų aplinkai nuolat sukuriančią medžiagą, tvariai. Būtina sumažinti šios medžiagos gamybos ir vartojimo mastus. Tačiau plastikinis mokestis bus tinkamas tik tuo atveju, jei jis bus skirtas paveikti gamintojų ir vartotojų elgesį, o ne padidinti pajamas. Europos Komisijos pasiūlymas apmokestinti neperdirbtą plastikinę pakuotę skatina valstybes nares... Skaityti toliau →

0

Plastikui artėja mirtis?

Prieš dešimtmečius sintetiniai polimerai tapo populiarūs, nes jie buvo pigūs ir patvarūs. Šiuo metu mokslininkai kuria medžiagą, kuri pagal komandą susinaikina ar išsiskaido tam, kad būtų perdirbta. Dauguma sintetinių polimerų nebuvo pagaminti taip, kad susiskaidytų ir išnyktų. Priešingai, jie turėjo būti ilgaamžiai, nes tapo pakaitalu metalams ir stiklui, pvz. automobiliams ar lėktuvams. Tačiau sintetiniai polimerai... Skaityti toliau →

0

Klimato kaita ir mes

Stebint nevaldomus orų pokyčius, ambicingas Paryžiaus susitarimas sustabdyti klimato kaitą ties 1,5 ℃ nebus pasiektas be papildomų pastangų. 2 ℃ klimato kaita kelia grėsmę visai gyvybei Žemėje – pražūtingas klimato pabėgėlių kiekis, gėlo vandens trūkumas, mirtį sėjančios audros, nevaldomai kylantis jūrų lygis ir vandenynų rūgštėjimas – dramatiškos pasekmės Europai. Mūsų vandenynai yra užversti plastiko atliekomis,... Skaityti toliau →

0

Bendroji atliekų direktyva: pagrindiniai faktai

Mano subjektyvia nuomone svarbiausias pokytis Lietuvai yra perdirbimo rodiklių skaičiavimų pasikeitimas. Kai dokumentui pritars EP, tai pagaliau (!) bus skaičiuojamas perdirbimo našumo rodiklis. Perdirbimo apskaitoje dalyvaus tik tos atliekos, kurios pasieks perdirbimo centrus, o atskiras surinkimas nebus traktuojamas kaip perdirbimo rodiklis. Baisiausia, kad atliekų eksportas ir toliau išlieka nekontroliuojamas, o pokyčiai direktyvoje – paviršutiniški. Bendrieji... Skaityti toliau →

0

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑