Kur (iš)mesti panaudotas kaukes ir pirštines koronaviruso pandemijos metu?

Medicininė atlieka ir lieka medicinine atlieka – ne šiaip sau įvairios panaudotos kaukės, pirštinės ir panašios atliekos yra surenkamos iš ligoninių, poliklinikų, odontologijos kabinetų, kosmetologų ir pan. Jos vežamos nukenksminti, o nukenksminus – deginti, į Toksiką. Po Alytaus „Ekologistikos“ gaisro (linkėjimai), įrenginiai neblogai „užkimšti“.

Apie Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą

Šiuo metu Aplinkos apsaugos komitete svarstomi klausimai dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo: https://youtu.be/h-0rk5m5GLE?t=5671. Siūloma naikinti pakuočių žymėjimą (jau rašiau apie tai čia): https://obsessedwithwaste.com/2019/05/14/kaip-ministerija-parduoda-aplinka-uz-centus-2/ Kokios pasekmės laukia? Labiausiai nukentės Ignitis ir Fortum gamykla Kaune, kurioje numatyta sudeginti gamybines atliekas. Taip manau, nes matau platesnį vaizdą: Sąvartynų mokestis išliko stabilus ir siekia 5 Eur/t,... Skaityti toliau →

KAS SLYPI UŽ PLASTIKO PERDIRBIMO ISTORIJOS

1. Jau dabar turime visas reikiamas technologijas nenaikinti biosferos, tačiau niekam tai nerūpi. 2. Manau, giliai žinojome, kad perdirbimas yra apgaulė. 3. Nepaisant plastiko alternatyvų, plastikinių ir pavojingų atliekų gabenimas neturtingoms šalims tęsiasi dešimtmečiais ir nėra vien tik moraliai neteisingas. 4. Nerimą kelia tai, kad plastiko pramonė per pastaruosius 75 metus nesukūrė saugios perdirbimo technologijos. 5. Problema yra tokia rimta, kad mikroplastiko yra net atokiausiose pasaulio vietose.

Ledų pakuočių paslaptis

Lauke vasara ir dažnas jos palydovas – ledai. Ledai popierinėje, kartoninėje ar plastikinėje pakuotėje yra neatsiejamas karštos dienos atributas. Internete apstu straipsnių apie ledų energetinę vertę, sudėtį ar populiariausias rūšis, tačiau nėra informacijos apie pakuotes ir jų perdirbamumą. Ar popierinė/kartoninė ledų pakuotė yra perdirbama? Atsakymas šiame straipsnyje/bandyme. Tikriausiai žinote, kad ledų pakuočių pagrindinė medžiaga yra... Skaityti toliau →

Puota ar badas: klimato kaitos poveikis žemės ūkiui

Į mokesčių mechanizmą įtraukti papildomi mokesčiai mineralinėms trąšoms, tokiu būdu didinant kokybiškų organinių trąšų naudojimą, kurios savo ruožtu, didina dirvožemio organinės medžiagos kiekį, siūlomi papildomi taršos mokesčiai pakuotėms, transportui ir degalams susidarantiems ar naudojamiems žemės ūkyje.

Trūkstamas žiedinės ekonomikos rodiklis kovoje su klimato kaita

Tai, kaip mes sąveikaujame su medžiagomis, daro didelį poveikį klimatui. Labai didelė mūsų energijos suvartojimo dalis (ir su tuo susiję šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai) yra glaudžiai susiję su medžiagų gavyba, perdirbimu, transportavimu, naudojimu ir išmetimu. Tvarus medžiagų valdymas, efektyvi gamyba, pakartotinis naudojimas, taisymas ir perdirbimas, visa tai padeda sumažinti medžiagų vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žiedinė ekonomika bus naudinga sprendžiant drastiškus klimato kaitos sukeltus pokyčius vietos lygmeniu, kadangi maksimalus dėmesys skiriamas vertės išlaikymui ir medžiagų ciklų uždarymui.

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑