Kaip išspręsti aplinkos krizę? 9 tikslai Lietuvai.

Įgyvendinti ambicingus įsipareigojimus sustabdyti klimato kaitą ties 1,5°C temperatūra. Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą: saugant mūsų žemę ir vandenis. Inicijuoti pakeitimus maisto ir ūkininkavimo sistemose įgyvendinant tinkamą žemės ūkio politiką. Parengti tokį biudžetą, kuris tarnautų žmonėms ir aplinkai. Sumažinti oro taršą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Apsaugoti visuomenę nuo pavojingų cheminių medžiagų. Perėjimas prie novatoriškos, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos. Stiprinti demokratinį valdymą, tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir teisingumą aplinkosaugos srityje. Įgyvendinti mokesčių ir aplinkos fiskalinę reformą.

Kaip ministerija parduoda aplinką už centus (2)

Įvertinus D1-249 2.1 papunkčio neatitiktį 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/62/EB ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2018/852 Aplinkos ministerija turėtų visuomenei pateikti atsakymus į šiuos klausimus: 1.Koks D1-249 2.1 papunkčio ryšys su ES teisės aktais. 2.Kaip bus identifikuojamos medžiagos tinkamos perdirbimui, jei pakuotėse nebus pažymėta pagaminti naudota medžiaga ar medžiagos (susiję su ES strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje numatytu puodelių, maisto ir gėrimų pakuočių pagamintų iš putų polistireno ir okso-degraduojančio plastiko naudojimo uždraudimu). 3.Kokiais teisės aktais vadovaujantis bus perdirbamos medžiagos, kurios neturi privalomosios numeracijos. 4.Europos Komisijos sprendimas dėl I priedo pakeitimo vadovaujantis D1-249 2.1 papunkčiu.

Kaip išspręsti plastiko taršos krizę?

Intensyvus verslo ir prekybos sektoriaus lobizmas ir toliau neleidžia išplėsti depozitinės sistemos įtraukiant į ją Tetra Pak, Nr. 5 pažymėtas ar stiklines pakuotes. Lietuvoje įgyvendinamas standartinis pramonės lobistinis žaidimas – delsiama plėsti schemas, dalinami pažadai dėl savanoriško plastiko ir plastikinių pakuočių kiekių mažinimo. Delsimas ir pažadai neatsiejami ir nuo politikų veiklos, kurie pasiduoda verslo ir prekybos sektoriaus lobistų įtakai. Tai neišvengiamai veda mus į pražūtį.

Žiediškumas maisto pramonėje

Maisto pramonė yra traktuojama kaip didžiausia pasaulio pramonė, kurioje kasdien dirba daugiau nei 1 milijardas žmonių, kurie augina, perdirba, transportuoja, parduoda, gamina, pakuoja ir tiekia maisto produktus. Reikia didelių išteklių – 50 proc. planetos gyvenamosios žemės ir 70 proc. gėlo vandens sunaudojama žemės ūkio reikmėms. Maisto gamyba yra skirstoma į dvi stambias grupes: pramoninę ir... Skaityti toliau →

Dar kartą apie ŽE

Žaliavų paklausa auga visame pasaulyje. Vienam gyventojui Europoje tenka didžiausias importuojamų grynųjų išteklių kiekis pasaulyje, o Europos ekonomika yra priklausoma nuo importuojamų žaliavų ir energijos. Todėl susiduriame su nenuspėjamais žaliavų ir mineralų tiekimo pokyčiais. Saugus šių išteklių prieinamumas tapo strategine ES ekonomine problema. Septintajame aplinkosaugos veiksmų plane yra nurodyta, kad privalome gyventi atsižvelgdami į mūsų... Skaityti toliau →

Kaip pasiekti TKKK tikslus?

Klimato kaita neabejotinai yra sudėtinga problema. Neaišku, kokie bus žmonijos laimėjimai. Labiausiai tikėtina, kad kiekvienam iššūkiui mums reikės kelių sprendimų. Štai kodėl dabar turime investuoti į daugybę mokslinių tyrimų ir visapusišką plėtrą visose penkiose srityse.

Plastiko mokestis

Plastiko mokestis suteikia mums galimybę atsakingai naudoti šią, nemažai bėdų mūsų aplinkai nuolat sukuriančią medžiagą, tvariai. Būtina sumažinti šios medžiagos gamybos ir vartojimo mastus. Tačiau plastikinis mokestis bus tinkamas tik tuo atveju, jei jis bus skirtas paveikti gamintojų ir vartotojų elgesį, o ne padidinti pajamas. Europos Komisijos pasiūlymas apmokestinti neperdirbtą plastikinę pakuotę skatina valstybes nares... Skaityti toliau →

Žiedinė ekonomika ir demokratija

Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas – pastarųjų septynių dešimtmečių pagrindinis ekonominis Europos tautų siekis. Tačiau ekonomikos augimas daro neigiamą poveikį aplinkai. Šiuo metu mūsų turimi ištekliai yra nepajėgūs užtikrinti pakankamo ekonominio augimo, o nuolat auganti tarša sukelia negrįžtamus pakitimus mūsų aplinkoje. Susiduriame su vis didesnėmis socialinėmis problemomis ir šios problemos reikalauja teisingesnio pajamų... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑