Apie Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymą

Šiuo metu Aplinkos apsaugos komitete svarstomi klausimai dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo: https://youtu.be/h-0rk5m5GLE?t=5671. Siūloma naikinti pakuočių žymėjimą (jau rašiau apie tai čia): https://obsessedwithwaste.com/2019/05/14/kaip-ministerija-parduoda-aplinka-uz-centus-2/ Kokios pasekmės laukia? Labiausiai nukentės Ignitis ir Fortum gamykla Kaune, kurioje numatyta sudeginti gamybines atliekas. Taip manau, nes matau platesnį vaizdą: Sąvartynų mokestis išliko stabilus ir siekia 5 Eur/t,... Skaityti toliau →

KAS SLYPI UŽ PLASTIKO PERDIRBIMO ISTORIJOS

1. Jau dabar turime visas reikiamas technologijas nenaikinti biosferos, tačiau niekam tai nerūpi. 2. Manau, giliai žinojome, kad perdirbimas yra apgaulė. 3. Nepaisant plastiko alternatyvų, plastikinių ir pavojingų atliekų gabenimas neturtingoms šalims tęsiasi dešimtmečiais ir nėra vien tik moraliai neteisingas. 4. Nerimą kelia tai, kad plastiko pramonė per pastaruosius 75 metus nesukūrė saugios perdirbimo technologijos. 5. Problema yra tokia rimta, kad mikroplastiko yra net atokiausiose pasaulio vietose.

Trūkstamas žiedinės ekonomikos rodiklis kovoje su klimato kaita

Tai, kaip mes sąveikaujame su medžiagomis, daro didelį poveikį klimatui. Labai didelė mūsų energijos suvartojimo dalis (ir su tuo susiję šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai) yra glaudžiai susiję su medžiagų gavyba, perdirbimu, transportavimu, naudojimu ir išmetimu. Tvarus medžiagų valdymas, efektyvi gamyba, pakartotinis naudojimas, taisymas ir perdirbimas, visa tai padeda sumažinti medžiagų vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žiedinė ekonomika bus naudinga sprendžiant drastiškus klimato kaitos sukeltus pokyčius vietos lygmeniu, kadangi maksimalus dėmesys skiriamas vertės išlaikymui ir medžiagų ciklų uždarymui.

Kaip išspręsti aplinkos krizę? 9 tikslai Lietuvai.

Įgyvendinti ambicingus įsipareigojimus sustabdyti klimato kaitą ties 1,5°C temperatūra. Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą: saugant mūsų žemę ir vandenis. Inicijuoti pakeitimus maisto ir ūkininkavimo sistemose įgyvendinant tinkamą žemės ūkio politiką. Parengti tokį biudžetą, kuris tarnautų žmonėms ir aplinkai. Sumažinti oro taršą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Apsaugoti visuomenę nuo pavojingų cheminių medžiagų. Perėjimas prie novatoriškos, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos. Stiprinti demokratinį valdymą, tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir teisingumą aplinkosaugos srityje. Įgyvendinti mokesčių ir aplinkos fiskalinę reformą.

Kaip ministerija parduoda aplinką už centus (2)

Įvertinus D1-249 2.1 papunkčio neatitiktį 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/62/EB ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2018/852 Aplinkos ministerija turėtų visuomenei pateikti atsakymus į šiuos klausimus: 1.Koks D1-249 2.1 papunkčio ryšys su ES teisės aktais. 2.Kaip bus identifikuojamos medžiagos tinkamos perdirbimui, jei pakuotėse nebus pažymėta pagaminti naudota medžiaga ar medžiagos (susiję su ES strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje numatytu puodelių, maisto ir gėrimų pakuočių pagamintų iš putų polistireno ir okso-degraduojančio plastiko naudojimo uždraudimu). 3.Kokiais teisės aktais vadovaujantis bus perdirbamos medžiagos, kurios neturi privalomosios numeracijos. 4.Europos Komisijos sprendimas dėl I priedo pakeitimo vadovaujantis D1-249 2.1 papunkčiu.

Kaip išspręsti plastiko taršos krizę?

Intensyvus verslo ir prekybos sektoriaus lobizmas ir toliau neleidžia išplėsti depozitinės sistemos įtraukiant į ją Tetra Pak, Nr. 5 pažymėtas ar stiklines pakuotes. Lietuvoje įgyvendinamas standartinis pramonės lobistinis žaidimas – delsiama plėsti schemas, dalinami pažadai dėl savanoriško plastiko ir plastikinių pakuočių kiekių mažinimo. Delsimas ir pažadai neatsiejami ir nuo politikų veiklos, kurie pasiduoda verslo ir prekybos sektoriaus lobistų įtakai. Tai neišvengiamai veda mus į pražūtį.

Žiediškumas maisto pramonėje

Maisto pramonė yra traktuojama kaip didžiausia pasaulio pramonė, kurioje kasdien dirba daugiau nei 1 milijardas žmonių, kurie augina, perdirba, transportuoja, parduoda, gamina, pakuoja ir tiekia maisto produktus. Reikia didelių išteklių – 50 proc. planetos gyvenamosios žemės ir 70 proc. gėlo vandens sunaudojama žemės ūkio reikmėms. Maisto gamyba yra skirstoma į dvi stambias grupes: pramoninę ir... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑