Atliekų tvarkymo gairės pandemijos metu

Prasidėjęs nevaldomas plitimas Išskiriamos tipologijos. 1 tipologija – buitinės atliekos, susidarančios namų ūkiuose, turinčiuose izoliuotus covid-19 žmones arba asmenis, kuriems karantinas yra privalomas Šios atliekos klasifikuojamas kaip užkrečiamos medicininės atliekos (pavojingos). Tokio atliekų srauto tvarkymo procedūros turėtų atitikti įstatymų reikalavimus (specializuotų įmonių vykdoma veikla, surinkimas naudojant standartinius maišus, sterilizavimas, specializuoti valymo įrenginiai ir kt.). 2 tipologija – buitinės atliekos, susidarančios namų ūkiuose be izoliuotų covid-19 asmenų ar asmenų, kuriems karantinas yra privalomas Jis renkamas laikantis galiojančios atliekų surinkimo sistemos gairių. Audiniai, kaukės ir vienkartinės pirštinės turi būti metamos į mišrių komunalinių atliekų konteinerį prieš tai juos supakuojant į dvigubus maišus ir gerai užrišus virvele arba suklijavus plastikine juostele.

Kur (iš)mesti panaudotas kaukes ir pirštines koronaviruso pandemijos metu?

Medicininė atlieka ir lieka medicinine atlieka – ne šiaip sau įvairios panaudotos kaukės, pirštinės ir panašios atliekos yra surenkamos iš ligoninių, poliklinikų, odontologijos kabinetų, kosmetologų ir pan. Jos vežamos nukenksminti, o nukenksminus – deginti, į Toksiką. Po Alytaus „Ekologistikos“ gaisro (linkėjimai), įrenginiai neblogai „užkimšti“.

Kaip išspręsti plastiko taršos krizę?

Intensyvus verslo ir prekybos sektoriaus lobizmas ir toliau neleidžia išplėsti depozitinės sistemos įtraukiant į ją Tetra Pak, Nr. 5 pažymėtas ar stiklines pakuotes. Lietuvoje įgyvendinamas standartinis pramonės lobistinis žaidimas – delsiama plėsti schemas, dalinami pažadai dėl savanoriško plastiko ir plastikinių pakuočių kiekių mažinimo. Delsimas ir pažadai neatsiejami ir nuo politikų veiklos, kurie pasiduoda verslo ir prekybos sektoriaus lobistų įtakai. Tai neišvengiamai veda mus į pražūtį.

Bendroji atliekų direktyva: pagrindiniai faktai

Mano subjektyvia nuomone svarbiausias pokytis Lietuvai yra perdirbimo rodiklių skaičiavimų pasikeitimas. Kai dokumentui pritars EP, tai pagaliau (!) bus skaičiuojamas perdirbimo našumo rodiklis. Perdirbimo apskaitoje dalyvaus tik tos atliekos, kurios pasieks perdirbimo centrus, o atskiras surinkimas nebus traktuojamas kaip perdirbimo rodiklis. Baisiausia, kad atliekų eksportas ir toliau išlieka nekontroliuojamas, o pokyčiai direktyvoje – paviršutiniški. Bendrieji... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑