Kaip išspręsti aplinkos krizę? 9 tikslai Lietuvai.

Įgyvendinti ambicingus įsipareigojimus sustabdyti klimato kaitą ties 1,5°C temperatūra. Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą: saugant mūsų žemę ir vandenis. Inicijuoti pakeitimus maisto ir ūkininkavimo sistemose įgyvendinant tinkamą žemės ūkio politiką. Parengti tokį biudžetą, kuris tarnautų žmonėms ir aplinkai. Sumažinti oro taršą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Apsaugoti visuomenę nuo pavojingų cheminių medžiagų. Perėjimas prie novatoriškos, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos. Stiprinti demokratinį valdymą, tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir teisingumą aplinkosaugos srityje. Įgyvendinti mokesčių ir aplinkos fiskalinę reformą.

Kaip ministerija parduoda aplinką už centus (2)

Įvertinus D1-249 2.1 papunkčio neatitiktį 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/62/EB ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2018/852 Aplinkos ministerija turėtų visuomenei pateikti atsakymus į šiuos klausimus: 1.Koks D1-249 2.1 papunkčio ryšys su ES teisės aktais. 2.Kaip bus identifikuojamos medžiagos tinkamos perdirbimui, jei pakuotėse nebus pažymėta pagaminti naudota medžiaga ar medžiagos (susiję su ES strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje numatytu puodelių, maisto ir gėrimų pakuočių pagamintų iš putų polistireno ir okso-degraduojančio plastiko naudojimo uždraudimu). 3.Kokiais teisės aktais vadovaujantis bus perdirbamos medžiagos, kurios neturi privalomosios numeracijos. 4.Europos Komisijos sprendimas dėl I priedo pakeitimo vadovaujantis D1-249 2.1 papunkčiu.

Plastikinių atliekų gamintojai nebegali eksportuoti savo toksiškų šiukšlių į Bazelio konvencijos šalis

Priimtas sprendimas įrodo, kad šalys pagaliau pradėjo spręsti plastiko taršos krizę ir kokie svarbūs šiems sprendimams įgyvendinti yra ambicingi tarptautiniai lyderiai. Plastiko tarša ir plastikinės atliekos ir toliau išlieka pagrindine grėsme žmonėms ir aplinkai, tačiau tai yra pirmas žingsnis siekiant įveikti plastiko taršą ir siekinat ambicingesnių sprendimų, tokių kaip šių medžiagų gamybos mažinimas. Šis susitarimas padės išvengti taršos šaltinio ir įgyvendinti tvarų plastikinių atliekų perdirbimą, kuris nebuvo įgyvendinamas dėl melagingų plastiko pramonės teiginių.

Kaip ministerija parduoda aplinką už centus (1)

352 straipsnis. Savivaldybių atsakomybė atliekų tvarkymo srityje. Išaiškinimas: iš esmės visas yra neteisingas, nes RATC‘ai vykdo ir jie neatlieka ir jiems duodami pinigai, o baudas moka savivaldybės. Dyvų dyvai. Tai galima bus malti nesąmones, nes gyventojai sumokės dar kartelį.

Kaip išspręsti plastiko taršos krizę?

Intensyvus verslo ir prekybos sektoriaus lobizmas ir toliau neleidžia išplėsti depozitinės sistemos įtraukiant į ją Tetra Pak, Nr. 5 pažymėtas ar stiklines pakuotes. Lietuvoje įgyvendinamas standartinis pramonės lobistinis žaidimas – delsiama plėsti schemas, dalinami pažadai dėl savanoriško plastiko ir plastikinių pakuočių kiekių mažinimo. Delsimas ir pažadai neatsiejami ir nuo politikų veiklos, kurie pasiduoda verslo ir prekybos sektoriaus lobistų įtakai. Tai neišvengiamai veda mus į pražūtį.

Žiediškumas maisto pramonėje

Maisto pramonė yra traktuojama kaip didžiausia pasaulio pramonė, kurioje kasdien dirba daugiau nei 1 milijardas žmonių, kurie augina, perdirba, transportuoja, parduoda, gamina, pakuoja ir tiekia maisto produktus. Reikia didelių išteklių – 50 proc. planetos gyvenamosios žemės ir 70 proc. gėlo vandens sunaudojama žemės ūkio reikmėms. Maisto gamyba yra skirstoma į dvi stambias grupes: pramoninę ir... Skaityti toliau →

Dar kartą apie ŽE

Žaliavų paklausa auga visame pasaulyje. Vienam gyventojui Europoje tenka didžiausias importuojamų grynųjų išteklių kiekis pasaulyje, o Europos ekonomika yra priklausoma nuo importuojamų žaliavų ir energijos. Todėl susiduriame su nenuspėjamais žaliavų ir mineralų tiekimo pokyčiais. Saugus šių išteklių prieinamumas tapo strategine ES ekonomine problema. Septintajame aplinkosaugos veiksmų plane yra nurodyta, kad privalome gyventi atsižvelgdami į mūsų... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑