Kaip išspręsti aplinkos krizę? 9 tikslai Lietuvai.

Įgyvendinti ambicingus įsipareigojimus sustabdyti klimato kaitą ties 1,5°C temperatūra. Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą: saugant mūsų žemę ir vandenis. Inicijuoti pakeitimus maisto ir ūkininkavimo sistemose įgyvendinant tinkamą žemės ūkio politiką. Parengti tokį biudžetą, kuris tarnautų žmonėms ir aplinkai. Sumažinti oro taršą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Apsaugoti visuomenę nuo pavojingų cheminių medžiagų. Perėjimas prie novatoriškos, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos. Stiprinti demokratinį valdymą, tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir teisingumą aplinkosaugos srityje. Įgyvendinti mokesčių ir aplinkos fiskalinę reformą.

Kaip išspręsti plastiko taršos krizę?

Intensyvus verslo ir prekybos sektoriaus lobizmas ir toliau neleidžia išplėsti depozitinės sistemos įtraukiant į ją Tetra Pak, Nr. 5 pažymėtas ar stiklines pakuotes. Lietuvoje įgyvendinamas standartinis pramonės lobistinis žaidimas – delsiama plėsti schemas, dalinami pažadai dėl savanoriško plastiko ir plastikinių pakuočių kiekių mažinimo. Delsimas ir pažadai neatsiejami ir nuo politikų veiklos, kurie pasiduoda verslo ir prekybos sektoriaus lobistų įtakai. Tai neišvengiamai veda mus į pražūtį.

Žiediškumas maisto pramonėje

Maisto pramonė yra traktuojama kaip didžiausia pasaulio pramonė, kurioje kasdien dirba daugiau nei 1 milijardas žmonių, kurie augina, perdirba, transportuoja, parduoda, gamina, pakuoja ir tiekia maisto produktus. Reikia didelių išteklių – 50 proc. planetos gyvenamosios žemės ir 70 proc. gėlo vandens sunaudojama žemės ūkio reikmėms. Maisto gamyba yra skirstoma į dvi stambias grupes: pramoninę ir... Skaityti toliau →

Plastikui artėja mirtis?

Prieš dešimtmečius sintetiniai polimerai tapo populiarūs, nes jie buvo pigūs ir patvarūs. Šiuo metu mokslininkai kuria medžiagą, kuri pagal komandą susinaikina ar išsiskaido tam, kad būtų perdirbta. Dauguma sintetinių polimerų nebuvo pagaminti taip, kad susiskaidytų ir išnyktų. Priešingai, jie turėjo būti ilgaamžiai, nes tapo pakaitalu metalams ir stiklui, pvz. automobiliams ar lėktuvams. Tačiau sintetiniai polimerai... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑