Apie didžiausius teršėjus

Kai kalbame apie beatliekį (arba norą tapti beatliekiu) judėjimą, tai mes visada kalbame apie asmenį. Yra tiek daug dalykų, kurių mes (kaip individai) negalime kontroliuoti, tačiau mes visada galime pasirinkti iš ko ir ką pirkti. Mes galime valdyti savo vartojimo įpročius ir savo keliavimo įpročius. Prieš susipažindama su beatliekiu judėjimu, aš maniau, kad jei teisingai rūšiuoju, tai viskas yra perdirbama ir taip aš prisidedu prie švarios aplinkos kūrimo sau ir aplinkiniams.

Mano kelionė link beatliekio gyvenimo būdo vis dar vyksta. Ar aš vis dar naudoju vienkartinį plastiką? Taip, bet bandau daryti viską, kad apribočiau jo vartojimą. Kai tik yra įmanoma, aš pasirenku pakartotinai naudojamas arba tvarias alternatyvas ir riboju produktų naudojimą iš bendrovių, kurios yra atsakingos už didžiąją vienkartinės plastikinės taršos dalį visame pasaulyje.

Susidomėjus beatliekiu gyvenimo būdu atradau Bea Johnson ir Lauren Singer. Susipažinus su jų gyvenimo būdu aš supratau, kad nors ir propaguoju minimalizmą, vis vien neprisidedu prie švaresnės aplinkos kūrimo ir tiesiog save apgaudinėju. Tiesa sakant, buvau eilinė vartotoja, kurios naudojamas plastikas yra elementariai sudeginamas. Viskas, ką pirkdavau, buvo supakuota į plastiką: vienkartiniai plastikiniai puodeliai kavai, vandens buteliukai, losjonai, didžioji dalis maisto produktų, šampūnas, muilas, dantų pasta, vienkartiniai stalo įrankiai – sąrašas išties begalinis.

Labai ironiška yra tai, kad rūšiavimo judėjimą pradėjo gėrimų ir plastikų pramonė. Po Antrojo Pasaulinio karo gėrimų pramonė visame pasaulyje pradėjo naudoti vienkartines pakuotes ir pašalino iš apyvartos pakartotinai naudojamas pripildomas gėrimų talpyklas. Tai padėjo korporacijoms sumažinti transportavimo kaštus, o tuo pačiu ir kuro sukuriamą anglies pėdsaką, tačiau sukūrė plastikinių neperdirbamų atliekų problemą. Šios korporacijos, pasinaudodamos viešaisiais ryšiais, įrodė kad atliekų gamintojai yra ne jie, o mes – naudotojai. Numesti plastikinį butelį tapo neišsilavinimo simboliu, o pagaminti tą butelį iš pigių cheminių medžiagų junginių ir toliau išlieka gėriu.

Mums nuolat kartoja, kad turime didinti vartojimą. Būtent dėl šios priežasties pakuotės, kurias galima pakartotinai pripildyti arba panaudoti, buvo pašalintos iš rinkos. Perdirbimo pramonė pateikia informacijos, kurios net neįmanoma patikrinti, nuotrupas ir nuolat mus spaudžia atsisakyti pakartotinio naudojimo produktų / pakuočių. Tuo tarpu sąvartynai perpildyti, plastikinės atliekos formuoja salynus vandenynuose, o žemos kokybės plastikai siunčiami į trečiojo pasaulio šalis – sukuriant ekologinę katastrofą besivystančiose šalyse, kuriose net nėra atliekų tvarkymo sistemų.

Aš nesu nusiteikusi prieš plastiką. Esu prieš beprotiškus vienkartinio plastiko vartojimo kiekius. Plastikai yra universalūs, lengvi ir pigūs. Yra vietų, kuriose elementariai negalime pakartotinai jų naudoti, pvz. ligoninėse, nes reikia laikytis tam tikrų saugumo normų.

Atsiranda vis daugiau produktų, kurių pakuotės yra tvarios. Taip nutiko, nes vartotojai tampa sąmoningesni ir aktyviai reikalauja  geresnės pakuotės. Kartonas, popierius, vaškai, medvilnė ir aliuminis – tai tvaresni pasirinkimai. Stiklas yra sunkus, todėl stipriai padidina transportavimo kaštus, tačiau jis puikiai tinka pakartotiniam pripildymui. Naftos ir dujų pramonė yra ta pati vienkartinio plastiko gaminimo pramonė, todėl kyla natūralus klausimas: o kas gi iš tikrųjų gauna naudos iš vienkartinių plastikų?

Kas gi iš tikrųjų gauna naudos iš vienkartinių plastikų?

Aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos atliko atliekų rūšių tyrimus labiausiai užterštose plastikais vietovėse visame pasaulyje. Šiose vietovėse apskritai nėra viešųjų paslaugų, kurios galėtų suvaldyti atliekų srautą ar jį perdirbti. Išsivysčiusiose šalyse turime bent dalinį atliekų perdirbimą, todėl problema nėra tokia akivaizdi, tačiau besivystančiose šalyse nėra nieko, todėl ten vienkartinio plastiko sukuriamos problemos yra ypač skaudžios mums visiems. Pagal atliktus atliekų tyrimus buvo identifikuoti šie plastikinių atliekų gamintojai – „Coke“, „PepsiCo“, „Nestlé“, „Danone“,„Mondelez International“, „Procter & Gamble“, „Unilever“, „Perfetti vanMelle“, „Mars“ ir „Colgate-Palmolive“.

Daugelis šių kompanijų turi šimtus prekių ženklų, todėl žemiau pateikiu sąrašus prekių ženklų, kuriais šios įmonės prekiauja Lietuvoje (tiesiog esu mačiusi juos parduotuvėse). Tai nėra išsamus sąrašas, tačiau galite pasinaudoti nuorodomis ir sužinoti juos visus. Pakuotės pakeitimas turi įvykti gamybos lygiu, o tai įvyks tik tuomet, kai mes, vartotojai, pareikalausime tvaresnės pakuotės. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad kai kurios iš šių bendrovių pažadėjo sumažinti plastikinių atliekų kiekį iki 2025 m. Šios bendrovės turi daugybę galimybių, kurias galėjo įgyvendinti daug anksčiau, bet to nepadarė.

 Sprendimai

  1. Depozitinės sistemos išplėtimas įtraukiant į ją ir kitas pakuotes. Tai tėra vienkartinės investicijos į infrastruktūros išplėtimą, nes depozitinė sistema yra sukurta taip, kad pati save išlaikytų. Lietuvoje depozitinė sistema veikia puikiai, kodėl gi jos neišplėtus? Gėrimų ir maisto gamybos pramonė visame pasaulyje kovoja prieš depozitines sistemas, nes jos sukuria precedentą skaidriai apskaityti visas pakuočių atliekas sumokant aplinkosauginius mokesčius.
  2. Naudokime daugiau aliuminio. Aliuminio skardinės yra vienas iš labiausiai perdirbamų produktų visame pasaulyje. Kaip ir plastikas, aliuminis taip pat yra lengvas. Dauguma aliuminio skardinių sudaro 70 % perdirbto aliuminio, todėl aliuminis yra tvaresnė alternatyva tiek gaminant naują produktą, tiek jį perdirbant. Aliuminį galima perdirbti iki 8 kartų per metus (!), o plastiką galima perdirbti vos kelis kartus per jo gyvavimo ciklą (!). Tačiau gėrimų pramonės gigantai nenori šių pokyčių.
  3. Galima panaudoti perdirbtą plastiką tokiems pat produktams gaminti. Tačiau yra bėda – buteliukai tampa neskaidrūs ir perdirbtas plastikas praranda savo spalvą. Gėrimų pramonei spalva tapo precedentu nenaudoti perdirbto plastiko.
  4. Galiausiai gamintojai gali naudoti bioplastikus arba kukurūzų pagrindu pagamintus plastikus. Ši idėja populiarėja, bet dar nėra pakankamai išplėtota gamintojų. Bioplastikai nebūtų siunčiami į sąvartynus, o į pramoninio anaerobinio perdirbimo įrenginius, nes nuo 2019 m. didžiuosiuose Lietuvos miestuose yra pradedamas atskiras bioskaidžių atliekų surinkimas, todėl teisiškai infrastruktūrą privalome turėti.

Nė vienas iš šių pasiūlymų nėra idealus sprendimas, tačiau jie visi yra geresni už dabartinę sistemą. Pakeitimams reikia laiko, tačiau yra nemažai požymių, kurie verčia susimąstyti dėl to, ar korporacijos bent stengiasi spręsti problemą. Būtent dėl šios priežasties mes, vartotojai, galime pradėti tikruosius pakeitimus. Atėjo laikas sistemą perimti į mūsų rankas. Žemiau įvardinti prekių ženklai, kurių vartojimą aš riboju. Kviečiu susisiekti su mėgstamais prekių ženklais ir paskatinti juos naudoti tvaresnę pakuotę. Noriu, kad mano vaikai augtų pasaulyje, kuriame nėra plaukiojančių plastiko salų, jūroje yra daugiau žuvies nei plastiko ir jų gyvenimas yra visavertis ir sveikas.

Coke gaminiai

(Lietuvoje dalis produktų dalyvauja depozitinėje sistemoje, tačiau pasauliniu mastu yra didžiausi teršėjai)

Coca Cola

Coca Cola Zero

Coca Cola Cherry

Fanta

Sprite

Kinley

Powerade

Cappy

Burn

Coca Cola Lime

Fuze Tea

Adez

Nestle gaminiai

(turi problemų ne tik dėl pakuočių, bet ir dėl netvaraus palmių aliejaus naudojimo savo gaminiuose)

Perrier

S. Pellegrino

Nestle Nesquik

Nestle Fitness

Nestle Chocapic

Nestle Cookie Crisp

Nestle Cini Minis

Kit Kat

Aero

Smarties

Cailler

Nescafe Dolce Gusto

Nespresso

Maggi

Nestea

Milo

Purina

Pro Plan

Gourmet

Friskies

Procter & Gamble gaminiai

Pampers

Tide

Ariel

Always

Tampax

Head & shoulders

Aussie

Old Spice

Pantene

Mr. Clean

Braun

Gillette

Oral-B

Olay

Safeguard

Secret

Unilever gaminiai

Axe

Cif

Domestos

Dove

Hellman‘s

Knorr

Lipton

Magnum

Rexona

Sun

Ben & Jerry’s

Smile

Persil

Timotei

Hamam

Lyons

Danone gaminiai

Actimel

Activia

Danone

Alpro

Evian

Aptamil

Mondelez International gaminiai

Barni

belVita

Cadbury

Dirol

Halls

Milka

Oreo

Philadelphia

Stimorol

Toblerone

Tuc

Perfetti van Melle gaminiai

Mentos

Chupa Chups

Fruit-tella

Meller

Mars gaminiai

Eukanuba

Pedigree

Royal Canin

Sheba

Whiskas

M&M‘s

Snickers

Twix

Skittles

Bigred

Wrigley‘s

Hubba bubba

Mars

Bounty

Orbit

Uncle Ben‘s

LITERATŪRA

https://www.pbs.org/newshour/science/humans-made-8-3-billion-tons-plastic-go

https://www.businessinsider.com/great-pacific-garbage-patch-view-study-plastic-2018-3

https://www.theguardian.com/environment/2017/dec/26/180bn-investment-in-plastic-factories-feeds-global-packaging-binge

https://www.foodengineeringmag.com/articles/97269-consumers-demanding-more-sustainable-packaging

https://www.eco-business.com/news/worlds-biggest-plastic-polluters-revealed/

https://www.ecowatch.com/plastic-pollution-companies-oceans-2616204586.html

https://www.theguardian.com/sustainable-business/2014/oct/30/recycled-aluminum-novelis-ford-cocacola-pepsi-miller-budweiser-beer

https://www.theguardian.com/commentisfree/2017/may/02/plastic-bottles-coca-cola-recycling-coke

https://storage.googleapis.com/gpuk-static/legacy/Bottling-It_FINAL.pdf

https://www.businesswire.com/news/home/20180723005609/en/Global-Disposable-Cups-Lids-Market-Food-Beverage

https://www.beveragedaily.com/Article/2018/01/22/How-does-Coca-Cola-s-100-recycling-commitment-stack-up

https://www.theoceancleanup.com/great-pacific-garbage-patch/

https://www.bbc.com/news/magazine-35562253

http://scrapmartmetals.com/cold-hard-facts-aluminum-can-recycling/

https://www.european-bioplastics.org/global-market-for-bioplastics-to-grow-by-20-percent/

https://www.breakfreefromplastic.org/

https://www.ellenmacarthurfoundation.org/

2 mintys apie “Apie didžiausius teršėjus

  1. Labai įdomus įrašas, ačiū! Ir už sąrašą taip pat.

    Patinka

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close