Prieš šimtmetį Europa buvo pasaulinis inovacijų lyderis, tačiau ji iš esmės prarado savo pranašumą. Šiandien, nepaisant kai kurių reikšmingų išimčių, daugiausia inovacijų ir novatoriškų įmonių yra kitur. Naujoje Europos inovacijų darbotvarkėje numatyta kaip žemynui susigrąžinti konkurencinį pranašumą – ne stengiantis pasivyti, žinant, kad tam trukdo didelė fragmentacija ir masto trūkumas, bet keičiant inovacijų sistemos taisykles ir pasinaudojant savo pranašumais.
Esame ties naujos inovacijų bangos slenksčiu. Liepos pradžioje Europos komisija priėmė naują Europos inovacijų darbotvarkę, kurioje pabrėžiamas mūsų pasiryžimas ieškoti neatidėliotinų visuomenės ir ekonomikos problemų sprendimų. Giliųjų technologijų (ang. deep tech) inovacijos – tai griaunantys sprendimai, pagrįsti unikaliais, saugomais ar sunkiai atkuriamais technologiniais ar moksliniais pasiekimais, kurie paskatins kitą pramonės revoliuciją. Giliųjų technologijų įmonės padės įgyvendinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kai skaitmeninės technologijos susilieja su fizine ir biologine sritimis, atverdamos daugybę naujų proveržio ir griaunančių inovacijų galimybių, kurios greitai ir iš pagrindų pakeis mūsų ekonomiką ir visuomenę.
Inovacijos yra labai svarbios siekiant užtikrinti sklandžią žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir užtikrinti ES strateginį savarankiškumą. Darbotvarkėje ypatingas dėmesys skiriamas giliųjų technologijų įmonėms ir jų gebėjimui pateikti apčiuopiamus sudėtingiausių žmonijos iššūkių sprendimus. 97 proc. giliųjų technologijų įmonių prisideda prie bent vieno iš Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo spręsdamos esminius žmonijos iššūkius, 83 proc. kurdamos fizinius sprendimus, o ne programinę įrangą – nuo bitų prie atomų, perkeldamos skaičiavimo galią į fizinį pasaulį.
Giliųjų technologijų įmonės tampa sėkmingomis tik tada, kai pasitelkia talentus iš visos sistemos – mokslininkus, inžinierius ir verslininkus. Glaudus bendradarbiavimas su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir kaip puikiai sukonstruotas laikrodis veikianti inovacijų ekosistema, kuriai priklauso Vyriausybė, akademinės institucijos, rizikos kapitalas ir didelės įmonės – užtikrina mokslinių ir inžinerinių iššūkių sprendimų generavimą.
Šiuo metu yra renkami patikimi empiriniai įrodymai, kurių pagalba ir pasitelkiant ekonometrinius metodus, geriau suprasime šios kintančios inovacijų bangos pobūdį, kuri žada sukelti revoliuciją mūsų ekonomikoje.
Naujoje Europos inovacijų darbotvarkėje numatyti 25 specialūs veiksmai pagal penkias pavyzdines iniciatyvas.
Pirmoji pavyzdinė iniciatyva. Skatinamos tiek institucinės, tiek privačios investicijos į giliųjų technologijų startuolius. Siekiama sukurti gerai išvystytas finansų ir kapitalo rinkas.
Antroji pavyzdinė iniciatyva. Sudaromos inovacijų kūrimo sąlygos pasitelkiant eksperimentavimo erdves ir viešuosius pirkimus. Universitetuose esančios eksperimentams skirtos patalpos, pvz. laboratorijos, galėtų būti naudojamos bendradarbiaujant su giliųjų technologijų startuoliais. Numatytos reguliavimo smėliadėžės, kadangi vis daugėja pavyzdžių, rodančių, kad tiek privačiuose tiek viešuosiuose; mažai reguliuojamose, bet vis dažniau ir labiau reguliuojamose sektoriuose; ne tik gamybos, bet ir paslaugų, o taip pat žemės ūkio sektoriuose – kyla reguliacinių iššūkių.
Trečioji pavyzdinė iniciatyva. Viena iš svarbiausių Lietuvai, kadangi esame besivejančių valstybių narių pusėje. Šiam atotrūkiui tarp rytų ir vakarų inovacijų sumažinti bus įsteigiami arba sujungiami regioniniai giliųjų inovacijų centrai, kurie padės išvengti neproduktyvių regionų. Sukurta „vieno langelio“ principu veikianti visų Europos inovacijų ekosistemos dalyvių tarnyba, padvigubintas vandenilio slėnių kiekis ir pradėta 100 giliųjų technologijų „vienaragių“ t. y. inovacinių įmonių, kurių vertė viršija 1 milijardą dolerių, iniciatyva.
Ketvirtoji iniciatyva. Siekiant užtikrinti gyvybiškai reikalingų giliųjų technologijų raidą – bus parengtas milijonas aukštųjų technologijų ekspertų, tokiose srityse kaip medžiagos, baterijos (akumuliatoriai), sintetinė biologija, kosmosas ir kvantinė energetika. Ypatingai stipriai remiamas moterų verslumas ir lyderystė, kuriami nauji bendradarbiavimo mechanizmai tarp aukštojo mokslo institucijų. Startuoliams ir veiklą plečiančioms novatoriškoms įmonėms skirta stažuotojų programa ir ES specialistų rezervas padės užtikrinti protų cirkuliaciją.
Penktoji iniciatyva. Išsamių ir palyginimų duomenų rinkinių ir bendros duomenų saugyklos, skirtos visų lygmenų ir įvairių sričių ES politikos, kūrimas ir naudojimas. Šia iniciatyva bus prisidedama prie geresnio politikos koordinavimo ES lygmeniu pasitelkiant Europos inovacijų tarybos forumą; parengtos Europos pradedančiųjų, besiplečiančių ir pažangiųjų technologijų inovacijų apibrėžtys.
Pasitelkiant europiečių verslumą, mokslinę kompetenciją, bendrosios rinkos ir demokratinės visuomenės teikiamus privalumus, siekiama sustiprinti valstybių narių tarpusavio bendradarbiavimą, užtikrinti Europos inovacijų sistemos kokybišką indėlį sprendžiant dabartinius ir būsimus pasaulinius iššūkius.
Lietuva ir Europos regionai skatinami sutelkti investicijas, užtikrinti palankias sąlygas sisteminiams pokyčiams ir įgyvendinti būtinas reformas. Mūsų universitetai, kurie yra mokslinių tyrimų ir inovacijų kryžkelėje, kviečiami imtis aktyvaus vaidmens užtikrinant horizontaliuosius ir verslumo įgūdžius.
Naujoji tyrėjų, steigėjų ir inovatorių karta galės kurti ir plėsti savo veiklas Europoje, o tikra visos Europos inovacijų sistema padės panaudoti unikalius Europos talentus, intelektinį turtą ir pramonės pajėgumus, nepaliekant nė vieno nuošalyje.
Nepaisant Europoje vykstančio karo, ES su partneriais siekia rasti neatidėliotinus visuomenės ir ekonomikos problemų sprendimus, kurie iš pagrindų pakeis mūsų ekonomiką ir visuomenę. Turime užsitikrinti, kad ES užims lyderio poziciją, o tam reikia kiekvieno iš mūsų bendrų pastangų.
Obsessed. With. Waste 
Parašykite komentarą