Artwork is part of a bigger exhibition “Už švarią Lietuvą” (For a cleaner Lithuania) which takes a critical view of consumerism issues from social, scientific and cultural points.
Microplastics Artwork
Trūkstamas žiedinės ekonomikos rodiklis kovoje su klimato kaita
Tai, kaip mes sąveikaujame su medžiagomis, daro didelį poveikį klimatui. Labai didelė mūsų energijos suvartojimo dalis (ir su tuo susiję šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai) yra glaudžiai susiję su medžiagų gavyba, perdirbimu, transportavimu, naudojimu ir išmetimu. Tvarus medžiagų valdymas, efektyvi gamyba, pakartotinis naudojimas, taisymas ir perdirbimas, visa tai padeda sumažinti medžiagų vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žiedinė ekonomika bus naudinga sprendžiant drastiškus klimato kaitos sukeltus pokyčius vietos lygmeniu, kadangi maksimalus dėmesys skiriamas vertės išlaikymui ir medžiagų ciklų uždarymui.
Kaip išspręsti aplinkos krizę? 9 tikslai Lietuvai.
Įgyvendinti ambicingus įsipareigojimus sustabdyti klimato kaitą ties 1,5°C temperatūra. Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą: saugant mūsų žemę ir vandenis. Inicijuoti pakeitimus maisto ir ūkininkavimo sistemose įgyvendinant tinkamą žemės ūkio politiką. Parengti tokį biudžetą, kuris tarnautų žmonėms ir aplinkai. Sumažinti oro taršą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Apsaugoti visuomenę nuo pavojingų cheminių medžiagų. Perėjimas prie novatoriškos, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos. Stiprinti demokratinį valdymą, tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir teisingumą aplinkosaugos srityje. Įgyvendinti mokesčių ir aplinkos fiskalinę reformą.
Kaip ministerija parduoda aplinką už centus (1)
352 straipsnis. Savivaldybių atsakomybė atliekų tvarkymo srityje. Išaiškinimas: iš esmės visas yra neteisingas, nes RATC‘ai vykdo ir jie neatlieka ir jiems duodami pinigai, o baudas moka savivaldybės. Dyvų dyvai. Tai galima bus malti nesąmones, nes gyventojai sumokės dar kartelį.
Po XII Lietuvos urbanistinio forumo arba darnaus vystymosi tikslas numeris 11
Visuomenė padeda keisti miestus, reikia nebijoti eksperimentuoti, nes piliečiai nėra tik stebėtojai ir naudotojai, jie yra kūrėjai. Strategija nėra viskas, nes tam, kad ji veiktų, reikia sukurti pilietinę visuomenę.
