Ką atnešė 2022 m. Lietuvos biologinei įvairovei?

Šie metai buvo ypač įtempti, tačiau labai turiningi biologinės įvairovės apsaugai. Europos Sąjunga kryptingai laikosi žaliojo kurso įgyvendinimo ir rodo aiškią kryptį visai planetai. Po sėkmingos pasaulinės konferencijos apie laukinę gamtą (CITES COP19) europiečiams teko svarbus vaidmuo užtikrinant kartą per dešimtmetį COP15 metu pasiektą susitarimą sustabdyti gamtos niokojimą. Žemiau pateikiu informaciją apie 2022-ųjų metų susitarimus svarbius biologinės įvairovės išsaugojimui ir kaip šie politiniai susitarimai paveiks Lietuvą. 

COP15 pasiektas istorinis visuotinis susitarimas – gamtai ir žmonėms

Monrealyje vykusi COP15 buvo didžiausia biologinės įvairovės konferencija per pastarąjį dešimtmetį. Pasaulio lyderiai priėmė Kunmingo ir Monrealio pasaulinį biologinės įvairovės susitarimą, kuriame numatyti šie gamtos apsaugos ir atkūrimo tikslai ir uždaviniai:

• iki 2030 m. atkurti 30 % nualintų ekosistemų visame pasaulyje (sausumoje ir jūroje); išsaugoti ir prižiūrėti 30 % teritorijų (sausumos, vidaus vandenų, pakrančių ir jūrų); sustabdyti žinomų rūšių nykimą ir iki 2050 m. dešimteriopai sumažinti visų rūšių išnykimo riziką ir greitį;
• iki 2030 m. bent 50 % sumažinti pesticidų keliamą pavojų; bent 50 % sumažinti į aplinką prarandamų maistinių medžiagų kiekį; sumažinti taršos iš visų šaltinių riziką ir neigiamą taršos poveikį iki biologinei įvairovei ir ekosistemoms nekenksmingo lygio; sumažinti pasaulinį vartojimo pėdsaką;
• tvariai valdyti žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės plotus ir gerokai padidinti agroekologijos ir kitos biologinei įvairovei palankios praktikos mastą;
• kovoti su klimato kaita pasitelkiant gamta pagrįstus sprendimus;
• iki 2030 m. bent 50 % sumažinti invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir įsitvirtinimo mastą; užtikrinti saugų, teisėtą ir tvarų laukinių rūšių naudojimą ir prekybą jomis. 

Lietuvai iki kito COP 2024 m. teks parengti atnaujintą nacionalinę biologinės įvairovės strategiją ir veiksmų planą bei nacionalinę biologinės įvairovės finansavimo strategiją. Stipriai abejoju, kad ES viduje būtų nustatyti skirtingi procentiniai tikslai, tačiau valstybės-narės turi visišką veiksmų laisvę kaip pasieks šiuos tikslus. Stipriausiai pasitempti teks pesticidų ir maisto medžiagų nuotėkio klausimais – t. y. pakeisti ūkininkavimo naratyvą. Šiuo metu neturime gerai išplėtotų tvariai valdomų žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės plotų, todėl teks gerokai padidinti agroekologijos ir kitos biologinei įvairovei palankios praktikos mastą, o tam pasitarnaus 2023-2027 m. BŽŪP finansavimas. Ambicijos mums trūksta – atkuriamoji žemdirbystė net neturi savo siekiamos procentuotės, todėl naujajame BŽŪP periode, kuris prasidės po 2027 m., teks verstis per galvą ir greičiausiai prarasime didelį kiekį finansavimo, o tai reiškia – prastesnes gyvenimo sąlygas mums visiems. 

ES susitarė dėl teisės akto, skirto kovai su miškų naikinimu ir nykimu, kurį lemia ES gamyba ir vartojimas

Gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba pasiekė preliminarų politinį susitarimą dėl naujo ES teisės akto dėl tiekimo grandinių, kuriose nevykdomas miškų naikinimas. Įsigaliojus naujoms taisyklėms, visos atitinkamos įmonės turės atlikti griežtą deramą patikrinimą, jei jos ES rinkai tiekia arba iš jos eksportuoja palmių aliejų, galvijus, soją, kavą, kakavą, medieną ir kaučiuką, taip pat išvestinius produktus (pvz., jautieną, baldus ar šokoladą). Šios prekės buvo pasirinktos remiantis išsamiu poveikio vertinimu, kuriame nustatyta, kad jos yra pagrindinė miškų naikinimo dėl žemės ūkio plėtros priežastis.  

Galutinėje versijoje remiamasi pagrindiniais EK pasiūlytais elementais: 

• kova su miškų naikinimu, neatsižvelgiant į tai, ar jis teisėtas, ar neteisėtas;
• griežti atsekamumo reikalavimai, susiejantys prekes su žemės ūkio paskirties žeme, kurioje jos buvo pagamintos; 
• šalių lyginamosios analizės sistema.

Tarptautiniu mastu ES aktyviau dalyvaus dvišaliuose susitikimuose su šalimis gamintojomis ir vartotojomis bei atitinkamuose daugiašaliuose forumuose, kad užtikrintų veiksmingą naujojo įstatymo įgyvendinimą ir prireikus padėtų šalims gamintojoms. Naujosios taisyklės ne tik padės sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį ir sumažinti biologinės įvairovės nykimą, bet ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį milijonams žmonių, įskaitant čiabuvių tautas ir vietos bendruomenes visame pasaulyje, kurie yra labai priklausomi nuo miškų ekosistemų. Dabar Europos Parlamentas ir Taryba turės oficialiai patvirtinti naująjį reglamentą, kad jis įsigaliotų.

Įsigaliojus reglamentui, Lietuvos ūkio subjektai ir prekybininkai turės per 18 mėnesių įgyvendinti naujas taisykles. Labai mažoms įmonėms bus taikomas ilgesnis prisitaikymo laikotarpis. Naujuoju reglamentu nustatomos griežtos privalomos deramo patikrinimo taisyklės įmonėms, kurios nori pateikti atitinkamus produktus ES rinkai arba juos eksportuoti. Ūkio subjektai ir prekybininkai turės įrodyti, kad produktai yra pagaminti žemėje, kurioje po 2020 m. gruodžio 31 d. nebuvo kertami miškai ir yra teisėti (atitinka visus atitinkamus gamybos šalyje galiojančius įstatymus).

Įmonės taip pat turės rinkti tikslią geografinę informaciją apie žemės ūkio naudmenas, kuriose buvo auginamos jų tiekiamos prekės, kad būtų galima patikrinti, ar jos atitinka reikalavimus. Lietuva privalės užtikrinti, kad už taisyklių nesilaikymą būtų taikomos veiksmingos ir atgrasančios sankcijos. Reiktų ruoštis ir tam, kad įtrauktų prekių sąrašas bus reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas, atsižvelgiant į naujus duomenis, pavyzdžiui, besikeičiančius miškų kirtimo modelius.

EK taikys lyginamosios analizės sistemą, pagal kurią bus vertinamos šalys ar jų dalys ir jų miškų naikinimo ir nykimo rizikos lygis – didelė, standartinė ar maža rizika, taip pat atsižvelgiant į žemės ūkio plėtrą septynių prekių ir išvestinių produktų gamybai. Įmonių įsipareigojimai priklausys nuo rizikos lygio. 

Dėl šio reglamentavimo atsiradimo stipriausiai bus paveikti importuotojai t. y. didžiąja dalimi dukterinės prekybcentrių įmonės, kurioms teks išlaikyti sistemą, ypač renkant tikslią geografinę informaciją; masinės gyvulininkystės gamintojai dėl importuojamų sojų; baldų gamintojai, kurie be jokio skausmo veža „kirgiziškas“ medienas; saldumynų gamintojai, kurie ir toliau naudoja palmių aliejų. 

Novatoriškas pasiūlymas iki 2050 m. atkurti Europos gamtą

Birželio mėn. pasiūlytas Gamtos atkūrimo įstatymas yra pirmasis tokio pobūdžio išsamus viso žemyno įstatymas, kuriuo siekiama atkurti ekosistemas, buveines ir rūšis visoje ES sausumoje ir jūroje.

Europos gamtos būklė grėsmingai blogėja – daugiau kaip 80 % buveinių yra prastos būklės. Šlapynių, upių, miškų, pievų, jūrų ekosistemų ir jose gyvenančių rūšių atkūrimas padės:

• padidinti biologinę įvairovę;
• užtikrinti tai, ką gamta daro nemokamai, pavyzdžiui, valo mūsų vandenį ir orą, apdulkina pasėlius ir saugo mus nuo potvynių;
• apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5°C;
• didinti Europos atsparumą ir strateginį savarankiškumą, užkirsti kelią stichinėms nelaimėms ir mažinti riziką maisto saugumui.

Pasiūlyme numatytas ilgalaikis gamtos atkūrimas ES sausumos ir jūros teritorijose – su privalomais atkūrimo tikslais konkrečioms buveinėms ir rūšims. Iki 2030 m. šios priemonės turėtų apimti bent 20 % ES sausumos ir jūros teritorijų, o iki 2050 m. – visas ekosistemas, kurias reikia atkurti.

Įstatyme numatyti šie konkretūs tikslai:

• tikslai, pagrįsti galiojančiais teisės aktais (šlapynių, miškų, pievų, upių ir ežerų, viržynų ir krūmynų, uolinių buveinių ir kopų) – biologinės įvairovės buveinių gerinimas ir atkūrimas plačiu mastu, rūšių populiacijų atkūrimas gerinant ir plečiant jų buveines;
• apdulkinantys vabzdžiai – iki 2030 m. sustabdyti apdulkintojų populiacijų mažėjimą ir pasiekti, kad apdulkintojų populiacijos didėtų, ir sukurti reguliarios apdulkintojų stebėsenos metodiką;
• miškų ekosistemos – siekti, kad didėtų stovinčios ir gulinčios negyvos medienos, netolygaus amžiaus miškų, miškų jungiamumo, įprastų miško paukščių gausos ir organinės anglies atsargų tendencija;
• miestų ekosistemos – iki 2030 m. neprarasti žaliųjų miesto erdvių, o iki 2040 ir 2050 m. padidinti bendrą žaliųjų miesto erdvių plotą;
• žemės ūkio ekosistemos – didinti pievų drugelių ir žemės ūkio paukščių skaičių, organinės anglies atsargas dirbamos žemės mineraliniuose dirvožemiuose ir žemės ūkio paskirties žemės, pasižyminčios didele kraštovaizdžio įvairove, dalį; atkurti nusausintus žemės ūkio paskirties durpynus;
• jūrų ekosistemų atkūrimas – jūrų buveinių, tokių kaip jūros žolių sąžalynai ar dugno nuosėdos, kurios duoda didelę naudą, įskaitant klimato kaitos švelninimą, ir kultinių jūrų rūšių, tokių kaip delfinai ir jūrų kiaulės, rykliai ir jūrų paukščiai, buveinių atkūrimas.
• upių jungiamumas – nustatyti ir pašalinti kliūtis, trukdančias paviršinių vandenų jungiamumui, kad iki 2030 m. būtų atkurta bent 25 000 km upių. 

Lietuva per dvejus metus nuo reglamentavimo įsigaliojimo turėtų pateikti EK nacionalinį atkūrimo planą, kuriame nurodys, kaip įgyvendinsime iškeltus tikslus. Privalėsime stebėti savo pažangą ir teikti ataskaitas apie ją. Europos aplinkos agentūra rengs reguliarias technines ataskaitas apie pažangą siekiant tikslų. EK savo ruožtu Europos Parlamentui ir Tarybai teiks Gamtos atkūrimo įstatymo įgyvendinimo ataskaitas. Geras dalykas yra tas, kad pagaliau turėsime monitoringą. Klausimas kiek jis kainuos ir kaip mes čia įveiklinsime mūsų turimą mokslinę informaciją.