Šiuo metu Aplinkos apsaugos komitete svarstomi klausimai dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo: https://youtu.be/h-0rk5m5GLE?t=5671.
Siūloma naikinti pakuočių žymėjimą (jau rašiau apie tai čia): https://obsessedwithwaste.com/2019/05/14/kaip-ministerija-parduoda-aplinka-uz-centus-2/
Kokios pasekmės laukia?
Labiausiai nukentės Ignitis ir Fortum gamykla Kaune, kurioje numatyta sudeginti gamybines atliekas. Taip manau, nes matau platesnį vaizdą:
- Sąvartynų mokestis išliko stabilus ir siekia 5 Eur/t, todėl išlieka pigiausia alternatyva pakuočių atliekų tvarkymui;
- Apskritai visos pakuotės (teisiškai!) iš rūšiavimo konteinerių po perrūšiavimo gali virsti gamybinėmis ir gali būti vežamos šalinimui, o ne perdirbimui. Gamybinių niekas nedraudžia deponuoti;
- Kada nutiko taip, kad dešrų kimšėjai sprendžia, ką ir kaip darys valstybinė įmonė?
Vartotojui visas plastikas yra vienodas, todėl jis jį rūšiuos, nes jau išmokome. Taip bus mažinamas komunalinių atliekų kiekis (bendros dėžės) ir tuo pačiu atsiras dar didesni kiekiai neperdirbamo plastiko rūšiavimo konteineryje=mažesni kiekiai deginimui ir didesni deponavimui mūsų sąvartynuose. Ir aš labai abejoju, kad to neperdirbamo plastiko pakuotės bus vežamos deginimui, kai kainos tokios.
Tie ~30 proc., kuriems rūpi, kaip pakuotės yra ženklinamos, yra sunkus 3 metų darbas, siekiant iš rinkos pašalinti pakuotes, kurios neturi ateities (Lietuvos atveju, tokios net nebus deginamos, tai niekur nejudame). Manau, kad šis kelias yra daug teisingesnis – eliminuoti tai, ko nepanaudosi.
Apskritai tokia formuluotė, kokią pateikė AM yra žalinga, nes suplakamos dvi direktyvos t. y. Pakuočių ir pakuočių atliekų bei Vienkartinio plastiko direktyva ir būtent šią nuostatą teks keisti jau kitais metais. Ištrauka iš lietuviškojo įstatymo projekto varianto: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/a679acd0a20c11e9aab6d8dd69c6da66?jfwid=-bgd99uilh:
1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakuotės, kad jas būtų galima identifikuoti ir klasifikuoti, gali būti ženklinamos, nurodant pakuotėms pagaminti naudotų medžiagų rūšis ir tinkamiausią pakuočių atliekų tvarkymo būdą. Pakuočių ženklinimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“.
O dabar, kas yra nurodyta ir kodėl pakuočių ženklinimo tvarkos nustatyti negalima savarankiškai. 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/62/EB dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kurios I priede nurodyta:
„IDENTIFIKAVIMO SISTEMA
Plastmasei žymėti vartojami skaičiai nuo 1 iki 19, popieriui ir kartonui – nuo 20 iki 39, metalui – nuo 40 iki 49, medienai – nuo 50 iki 59, tekstilei – nuo 60 iki 69 ir stiklui – nuo 70 iki 79.
Identifikavimo sistemoje atitinkamoms medžiagoms (-ai) taip pat gali būti vartojami sutrumpinimai (pavyzdžiui, didelio tankio polietilenas).“
Direktyvoje pažymima, kad „Medžiagas galima identifikuoti pagal numeravimą ir (ar) sutrumpinimus. Identifikavimo ženklai pažymimi grafinio žymėjimo, nurodančio pakuotės tinkamumą naudojimui ar pakartotiniam naudojimui, centre ar žemiau jo.“
Jokio GALI BŪTI čia nėra. Čia yra arba vienaip arba kitaip.
Vėlesni 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2018/852 įsigalioję pakeitimai neatleidžia nuo privalomo naudotų medžiagų identifikavimo, tačiau leidžia valstybei narei:
„19 straipsnio 2. punktas:
Komisijai pagal 21a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiami I priede pateikti pakuotės sąvokos aiškinamieji pavyzdžiai.“. Negirdėjau apie deleguotuosius aktus. Notifikavimas reikalingas nebent norime įsivesti vietoje Nr. 7 kokį Nr. 7A ar perdirbimo ženklą pakeisti kokia gulbe. Teisinis neišprusimas turėtų būti baudžiamas.
Dalis „<…> ir tinkamiausią pakuočių atliekų tvarkymo būdą.“. Yra iš Vienkartinio plastiko direktyvos ir dar „pritraukta“ pakuotėms, kam jau reikia notifikavimo procedūros : https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=uriserv:OJ.L_.2019.155.01.0001.01.LIT&toc=OJ:L:2019:155:FULL
Ženklinimo reikalavimai
1. Valstybės narės užtikrina, kad ant kiekvieno rinkai pateikto priedo D dalyje nurodyto vienkartinio plastikinio gaminio – ant jo pakuotės ar paties gaminio – būtų pateiktas matomas, aiškiai įskaitomas ir nenutrinamas ženklinimas, kuriuo vartotojai informuojami apie:
a) atitinkamam gaminiui tinkamas atliekų tvarkymo galimybes ar vengtinus to gaminio atliekų šalinimo būdus laikantis atliekų hierarchijos ir
b) tai, kad gaminio sudėtyje yra plastikų ir kad dėl to šiukšlinimas tokiu gaminiu ar kitoks to gaminio netinkamas atliekų šalinimo būdas daro neigiamą poveikį aplinkai.
Komisija nustato suderintas ženklinimo specifikacijas pagal 2 dalį.
2. Komisija ne vėliau kaip 2020 m. liepos 3 d. priima įgyvendinimo aktą, kuriuo nustatomos 1 dalyje nurodyto ženklinimo suderintos specifikacijos, kuriose:
a) nustatoma, kad priedo D dalies 1, 2 ir 3 punktuose išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių ženklinimas pateikiamas ant prekinės ir grupinės tų gaminių pakuotės. Kai pirkimo vietoje yra sugrupuota daug pardavimo vienetų, ženklinimas turi būti pateikiamas ant kiekvieno prekinio vieneto pakuotės. Nereikalaujama ženklinti pakuočių, kurių paviršiaus plotas yra mažesnis kaip 10 cm2;
b) nustatoma, kad priedo D dalies 4 punkte išvardytų vienkartinių plastikinių gaminių ženklinimas pateikiamas ant paties gaminio, ir
c) atsižvelgiama į esamus savanoriškus sektorių metodus ir ypatingas dėmesys skiriamas būtinybei vengti vartotojus klaidinančios informacijos.
Tas įgyvendinimo aktas priimamas laikantis 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.
Priede D esantys gaminiai:
Vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kuriems taikomas 7 straipsnis dėl ženklinimo reikalavimų
- Higieniniai paketai (įklotai), tamponai ir tamponų aplikatoriai;
- Drėgnosios servetėlės, t. y. sudrėkintos asmens higienai skirtos servetėlės, ir buityje naudojamos šluostės;
- Tabako gaminiai su filtrais ir filtrai, parduodami naudoti kartu su tabako gaminiais;
- Gėrimų indeliai.
Kokia prasmė iškreipti įstatymą ir kurti neteisingą formuluotę, jeigu ją reikės privalomai keisti? Jokių GALI BŪTI čia nėra. Tai yra užprogramuotas privalomas teisės akto pakeitimas, tai kodėl yra atliekami tokie viražai? Kam atlikti niekur nevedančius veiksmus?
3. Šio straipsnio nuostatomis, kiek tai susiję su tabako gaminiais, papildomos Direktyvoje 2014/40/ES nustatytos nuostatos.
Keistai atrodo ir papildomas ženklinimas. Įdomu, kiek jis yra teisėtas.
2. Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Gamintojai ir importuotojai (arba jiems atstovaujančios organizacijos), patys ar kolektyviai organizuojantys pakuočių atliekų tvarkymą, įskaitant pakuotes, kurioms taikomas užstatas pagal šio įstatymo 11 straipsnio 1 ar 2 dalį, be šio straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodyto ženklinimo papildomai gali savo gaminių pakuotes žymėti kitais pačių pasirinktais ženklais, nusakančiais dalyvavimą atitinkamoje organizacijoje ar pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje.“.
Posėdžio metu suorganizuotas tikras cirkas: https://youtu.be/h-0rk5m5GLE?t=8580. Vyriausybė tyčia neįrašė pavojingųjų atliekų, keli komiteto nariai buvo tam pasiruošę, o Atliekų politikos grupėje labai aiškiai dirba žmonės, kurie arba teisiškai yra visiškai neišprusę arba tyčia pakišo skaitančią iš lapų galvą po buldozeriu. Vienu ar kitu atveju, tai yra žalinga valstybei praktika.
Ir iš Prezidentūros skambantis balsas įvertinti sprendimų poveikį aplinkai: https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/1128379/nauseda-siulo-visus-istatymus-vertinti-atsizvelgiant-i-galima-poveiki-klimatui. Atrodo keistai, nes patarėjas švaistosi, kad pirmaujame perdirbdami plastiką: https://www.delfi.lt/video/transliacijos/anonsai/tiesiogiai-is-prezidenturos-klimato-savaites-konferencija.d?id=82897113 (1val:28min.). Ir tai yra tiek pat žalinga, kiek ir dešrų kimšėjų lobinami pakeitimai.
Vienareikšmiškai turime skaidrėti. Todėl 2020 m. bus puikus laikas išsireikalauti iš gamintojų ir importuotojų bei juos atstovaujančių organizacijų atsakomybės ir skaidrumo.
Parašykite komentarą