Puota ar badas: klimato kaitos poveikis žemės ūkiui

Pastaruoju metu Lietuvoje klimatas stipriai keičiasi, o tai tiesiogiai įtakoja žemės ūkio sektorių, todėl privalome ieškoti būdų kaip pagerinti arba bent jau išlaikyti dirvožemio savybes. Sveikas dirvožemis yra mūsų maisto sistemos šerdis, todėl ūkininkavimas turi nemenkinti dirvožemio produkcinių savybių. Pirma, tam, kad išlaikyti dirvožemio produktyvumą, turime žinoti kaip kinta dirvožemio organinė medžiaga, deja, tokie tyrimai pramoniniuose ūkiuose nėra privalomi ir mes neturime dirvožemio organinių medžiagų kitimo žemėlapių. Lietuvoje išskaičiuojamas žemės našumo balas, kuris susideda iš duomenų, kurie tik dalinai apibūdina dirvožemio produktyvumo kitimą.

Prisitaikymo prie klimato kaitos Baltojoje knygoje nurodyta, kad dėl didėjančios ekstremalių meteorologinių reiškinių tikimybės ir didesnio jų stiprumo labai padidės rizika prarasti pasėlius; be to, klimato kaita turės įtakos dirvožemiui dėl nykstančių organinių medžiagų, nuo kurių labiausiai priklauso dirvožemio derlingumas.

Pirminių dirvožemio savybių išsaugojimas yra labai svarbus siekiant tvarių maisto ir klimato sistemų. Sveiki dirvožemiai geba išlaikyti savo struktūrą, transformuoti ir saugoti anglies dvideginį ir užtikrina maistinių medžiagų ciklo judėjimą. Tam, kad dirvožemis išlaikytų maisto gamybos našumą ir prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo, jis turi būti valdomas taip, kad jame nemažėtų organinių medžiagų, nesiformuotų dirvos erozija ir nesklistų tarša. Tačiau sintetiniu fosforu užpildytas dirvožemis yra plaunamas gilyn, o tada nešamas link ežerų, upių ar požeminių vandens šaltinių ir ten sukelia eutrofikacijos procesus. Pasak MITA specialistų, net apie 75 proc. Lietuvos dirvožemio balansuoja ant degradavimo ribos, o didžiausią įtaką tam turėjo intensyvi ir chemizuota žemdirbystė.

Lietuvos ūkininkų lobizmas trukdo kurti holistinę klimato kaitos valdymo politiką, o didžioji programinių ir finansavimo iniciatyvų lėšų dalis nėra naudojama su aplinkosauga susijusioms veikloms skatinti. Šiuo metu vyksta integruoto nacionalinio energetikos ir klimato plano tobulinimo procesas ir žemės ūkio atstovai reiklauja tik vieno – išimčių, be jokių įsipareigojimų, tai žalinga ne tik aplinkai, bet ir socialinei valstybės būklei. Šiuo metu geriausias ir paprasčiausias būdas vertinti dirvožemio sveikatą yra dirvožemio organinių medžiagų vertinimas. Reiktų nepamiršti, kad ūkis yra didesnės sistemos dalis, todėl reiktų vertinti ir aplink ūkį esančių sistemų gyvybingumą.

Sprendimas

Paprastas sprendimas yra susijęs su konkrečiu paramos mechanizmu ūkininkams: tereikia numatyti objektyvius ir išmatuojamus konkrečius žemės ūkio sistemos kokybės tikslus ir žingsnius tiems tikslams pasiekti. Šie tikslai turėtų aiškius vertinimo rodiklius, pvz. organinių medžiagų kiekį, biologinį aktyvumą, dirvožemio struktūros stabilumą ir maistinių medžiagų pusiausvyrą nepamirštant, kad kiekviena sistema veikia konkrečioje socialinėje, ekonominėje ir aplinkosauginėje plotmėje. Kiekvienas regionas yra skirtingas, todėl nustatant standartus ir pirmines reikšmes vertinimai turi koreliuoti kartu su vietiniais vandens, oro ir biologinės įvairovės planais.

Siekiant paskatinti ūkininkus būtina nustatyti konkrečias finansines priemones, pvz. kas trejus metus dirvožemio medžiagos turėtų būti matuojamos kiekviename lauke ir ūkininkai, kurie turi nemažėjančius arba padidėjusius organinių medžiagų kiekius, galėtų būti paskatinti mažinant nekilnojamojo turto mokesčius ir atvirkščiai būtų tiems ūkininkams, kurių organinių medžiagų kiekis mažėtų – jų nekilnojamojo turto mokesčiai būtų aukštesni. Sėjomaina turi būti sugriežtinta iki keturių pasėlių rotacijos ir mažinamas dviejų pagrindinių pasėlių plotas, o pasėliai pritaikyti konkrečiai vietovei. Šiuo metu ES šalis-narė pati sprendžia dėl rotacijų ir dalinai dėl pasėlių plotų, nors ir garsiai rėkiame, kad pinigų iš Bendrojo žemės ūkio fondo gauname mažiau, bet tai vyksta ne be priežasties – šalyje sukurtos sąlygos neužtikrina našaus dirvožemių naudojimo ir gerų derlių – kasmet prašome ištiesta ranka. Galiausiai – stovintis vanduo pūna, o neprižiūrimi laukai – degraduoja.

Stebuklų neišradau, nes susipažinau su Dž. Triudo 2015 m. rinkiminiais pažadais, kuriuose numatyta apmokestinti netvarų žemės ūkį. Europos Sąjungoje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iš netvaraus žemės ūkio nėra apmokestinamos, tai sektorius, kuris turi išskirtines sąlygas ir nedalyvauja sistemoje. Kadangi Kanada apskritai iki 2019 m. neturėjo vieningo „anglies“ mokesčio ar apyvartinių taršos leidimų sistemos, o žemės ūkis šalyje generuoja 10 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių emisijų, tai tam, kad būtų pasiekti Paryžiaus klimato susitarimo tikslai, jie nusprendė į sistemą įtraukti ir netvarų ūkininkavimą. Į mokesčių mechanizmą įtraukti papildomi mokesčiai mineralinėms trąšoms, tokiu būdu didinant kokybiškų organinių trąšų naudojimą, kurios savo ruožtu, didina dirvožemio organinės medžiagos kiekį, siūlomi papildomi taršos mokesčiai pakuotėms, transportui ir degalams susidarantiems ar naudojamiems žemės ūkyje. Tai nėra naujiena Kanadoje, šis modelis veikia Britų Kolumbijoje (populiacija virš 4 mln.) nuo 2008 m. ir jis nesumažino šios provincijos tarptautinio konkurencingumo, kaip teigiama Kanados Senato Žemės ūkio ir miškininkystės komiteto pranešime.

Dirvožemis yra sveikų ekosistemų pagrindas, todėl turime atsakingai juo rūpintis, atsižvelgiant į vis didėjančią klimato krizę ir tolesnius klimato veiksnių (temperatūros augimas, sniego dangos plonėjimas, karščio ir šalčio bangų dažnėjimas ir kt.), neigiamai veikiančių žemės ūkio sektorių, pokyčius. Tvariai maisto ir žemės ūkio politikai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys.

http://www.omafra.gov.on.ca/english/landuse/soilhealth.htm

https://canadianfoodstudies.uwaterloo.ca/index.php/cfs/issue/view/20

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.413720?jfwid=rivwzvpvg

https://www.vzf.lt/?naujienos=atnaujinti-zemes-nasumo-vertinimo-erdviniai-duomenys

https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/zemes-ukis-siekia-prisitaikyti-prie-klimato-kaitos

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.302576?jfwid=191fum803q

https://sencanada.ca/content/sen/committee/421/AGFO/reports/Climate-Change_E_web.pdf (cituojamas pranešimas)

https://www.canada.ca/en/environment-climate-change/services/climate-change/pricing-pollution-how-it-will-work.html

https://www.canada.ca/en/environment-climate-change/services/climate-change/pricing-pollution-how-it-will-work/putting-price-on-carbon-pollution/technical-briefing.html

https://www.ipcc.ch/sr15/

https://openknowledge.worldbank.org/bitstream/handle/10986/31755/211435KeyFigures.pdf?sequence=5&isAllowed=y  (iliustracija)

https://mita.lrv.lt/lt/naujienos/dirvozemio-gelbejimo-planas-mokslininku-rankose

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000072114/lrt-forumas-klimatas-keiciasi-o-kaip-keisis-lietuva?

http://www.europarl.europa.eu/meetdocs/2009_2014/documents/com/com_com(2009)0147_/com_com(2009)0147_lt.pdf

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: