Atliekų ir medžiagų politika suformavo žiedinės ekonomikos pagrindą. Šiuo metu Europos mastu atliekų politika yra nukreipta į ekologiškų atliekų apdorojimo technologijų diegimą. Atliekų politika virto medžiagų politika, kuria siekiama sukurti ir valdyti tokius medžiagų ciklus, kurie iš esmės tęstusi šimtmečiais, taip patenkinant augančius mūsų poreikius. Atliekos tampa naujomis žaliavomis, o produktai yra projektuojami taip, kad juos būtų paprasta perdirbti ir (arba) pagaminti iš perdirbtų medžiagų.
Žiedinė ekonomika yra daugiau nei tik perdirbimas. Tai ekonominė sistema, kuri inicijuoja esminę produktų ir sistemų peržiūrą ir leidžia užtikrinti ilgesnį produktų gyvavimo ciklą, sumažinti iškastinių medžiagų poreikį, užtikrinti pakartotinį naudojimą, įdiegti produktų taisymo schemas ir paskatinti produktų paslaugų, grįstu bendru naudojimu, sistemų įgyvendinimą, tokiu būdu užtikrinant vartojimą.
Iššūkiai, kurie kyla įgyvendinant žiedinę ekonomiką ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių technologijų ekonomiką, tarpusavyje neatsiejamai susiję. Kad būtų pasiektas galutinis tikslas – iki 2050 m. atsisakyti anglies išmetimų Europoje, abu iššūkiai turi būti sprendžami kartu.
Tai, kaip mes sąveikaujame su medžiagomis, daro didelį poveikį klimatui. Labai didelė mūsų energijos suvartojimo dalis (ir su tuo susiję šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai) yra glaudžiai susiję su medžiagų gavyba, perdirbimu, transportavimu, naudojimu ir išmetimu. Tvarus medžiagų valdymas, efektyvi gamyba, pakartotinis naudojimas, taisymas ir perdirbimas, visa tai padeda sumažinti medžiagų vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus. Žiedinė ekonomika bus naudinga sprendžiant drastiškus klimato kaitos sukeltus pokyčius vietos lygmeniu, kadangi maksimalus dėmesys skiriamas vertės išlaikymui ir medžiagų ciklų uždarymui.
Klimato kaitos problema visų pirma yra energetikos problema. Pirmiausia buvo ieškoma būdų padidinti atsinaujinančios energijos gamybą (energijos pereinamasis laikotarpis) ir įgyvendinamos energijos vartojimo efektyvinimo priemonės (energijos taupymas optimizuojant). Medžiagų vartojimas nuolat auga, todėl didėja energijos poreikis ir linijinėje ekonominėje sistemoje jį reikia užtikrinti. Klimato kaitos problema – tai ne tik energetikos, bet ir medžiagų problema. Žiedinė ekonomika tiksliai nurodo, kaip mes galime organizuoti savo gamybą ir vartojimą, kad sumažintume anglies dvideginio išmetimus, atsako į klausimą, kaip mes galime patenkinti mūsų poreikius sunaudodami mažiau medžiagų ir kaip užtikrinti reikalingų medžiagų judėjimą uždaruose cikluose per visą vertės grandinę su minimaliu poveikiu aplinkai.
Siekiant sumažinti anglies dvideginio išmetimus pasauliniu mastu, tai galime daryti tiesiogiai, pvz. draudžiant taršų transportą arba netiesiogiai – naudojant mažiau medžiagų ir produktų, tačiau užtikrinant poreikių įgyvendinimą, pvz. galima pratęsti gaminio gyvavimo ciklą, tokiu būdu užtikrinant, kad visame pasaulyje reikės mažiau produktų patenkinti konkrečiam poreikiui. Išvengiama produktų gavybos, gamybos, transportavimo ir atliekų apdorojimo fazėje susidarančio anglies dvideginio. Sukuriamos papildomos darbo vietos pakartotinio naudojimo, remonto ir perdirbimo sektoriuose. Kuriant mažaangles technologijas reikės papildomų medžiagų, pvz. metalų baterijoms, ir šis poreikis turi būti nagrinėjimas, nes kitu atveju gali padidėti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir tai aštrins klimato kaitos problemą.
Žiedinės ekonomikos indėlis į klimato politiką yra ne tik padėti sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Žiediškumas visais aspektais gali prisidėti prie mūsų visuomenės prisitaikymo prie klimato kaitos. Žiedinė ekonomika, kuri rūpinasi medžiagomis, energija, dirvožemiu, vandeniu ir maistu, kuri taip pat yra lanksti ir prisitaikanti ekonomika, veikia ne tik aplinkosauginiu, bet ir socialiniu ir ekonominiu lygmeniu.
Klimato kaita tai nedarnaus erdvinio vystymo problema. Prasta projektavimo ir statybos praktika nukreipta į laikiną naudojimą, dėl kurio turime išvalyti užterštą dirvožemį, požeminius ir paviršinius vandenis. Žiedinė ekonomika kuria naują vietos veiklos organizavimo modelį ir geriau atsižvelgia į materialines pasekmes, kurios atsiranda lokalizuojant veiklą kitur (transporto išmetami anglies dvideginio kiekiai) ir suteikia galimybes pakartotinai naudoti medžiagas vietoje.
Žiedinės ekonomikos stebėsenai būtina vertinti anglies pėdsaką ir materialųjį (medžiagų suvartojimo) pėdsaką, kadangi jie gali užkirsti kelią gamybos ir (arba) atliekų perkėlimui į šalis, kuriose aplinkosauginiai-socialiniai standartai yra žemesni arba jų išvis nepaisoma. Šie rodikliai taip pat atsižvelgia į poveikį visai vertės grandinei.
Perėjimas prie žiedinės ir mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos reikalauja fiskalinio pereinamojo laikotarpio t. y. perėjimo nuo darbo apmokestinimo prie žaliavinių medžiagų, atliekų ir energijos apmokestinimo ir teisinės sistemos pritaikymo. Be to, vyriausybė, turi suteikti galimybę bendrai valdyti ir priimti sprendimus ne tik rinkos atstovams, bet ir visuomenei. Piliečiai ir įmonės turi būti įtraukiami į platformų ar asociacijų, kurios orientuotos į bendrą naudojimą, priežiūrą ar tolesnę bendrą (pvz. atvirų duomenų, bendrų prekių ir pastatų, infrastruktūros, žemės, parkų, medžiagų srautų, energijos ir kt.) veiklą, kuriant uždarus ciklus.
Obsessed. With. Waste 
Parašykite komentarą