Ledų pakuočių paslaptis

Lauke vasara ir dažnas jos palydovas – ledai. Ledai popierinėje, kartoninėje ar plastikinėje pakuotėje yra neatsiejamas karštos dienos atributas. Internete apstu straipsnių apie ledų energetinę vertę, sudėtį ar populiariausias rūšis, tačiau nėra informacijos apie pakuotes ir jų perdirbamumą. Ar popierinė/kartoninė ledų pakuotė yra perdirbama? Atsakymas šiame straipsnyje/bandyme.

Tikriausiai žinote, kad ledų pakuočių pagrindinė medžiaga yra popierius, dažniausiai – kartonas. Tai ta pati medžiaga, kuri yra naudojama sausiems pusryčiams ir kitoms maisto pakuotėms gaminti, o išorinis šio popieriaus sluoksnis yra padengiamas moliu, kuris vadinamas kaolinu. Kaolinas leidžia gamintojui spausdinti prekės ženklą, nurodyti produkto sudedamąsias dalis ir kitą informaciją. Tačiau ledų pakuotės yra gaminamos iš specialios rūšies popieriaus, kuris turi savo pavadinimą – drėgmei atsparus popierius ir jo vidus yra padengtas plonu polietileno sluoksniu, tiesa neradau ar aukšto ar žemo tankio, bet žinant, kad tas sluoksnis yra iš esmės nematomas, tai bus žemo tankio (Nr. 4). Šis polietileno sluoksnis užtikrina, kad Jūsų ledai šaldiklyje neišsitaškytų. Lygiai į tokį patį drėgmei atsparų popierių yra pakuojami šaldyti produktai ir mūsų aliuminio skardinės iš vidaus yra padengtos plonu polietileno sluoksniu, nes metalo skonis gėrimams ar alui pardavimų negeneruos.

Būtent šis polietileno sluoksnis trukdo perdirbti popierių. Perdirbant popierių mes formuojame pulpą: pripilame vandens, leidžiame popieriui išbrinkti ir sumalame iki „košės“. O tada kepame/džioviname. Polietilenas vandenyje neskyla ir nebrinksta.

Kadangi teorinių žinių man dažniausiai neužtenka ir dalykų teisingumu mėgstu įsitikinti pati, tai nusprendžiau atlikti bandymą, kurį galite pakartoti namie ir kuriam specialių žinių nereikia.

Socialiniuose tinkluose padaugėjo apgaulių ledų pakuočių tema, tai pakuotę bandymui pasirinkta pagal ledus, kurie vienoje iš grupių nurodyti kaip „ledai be jokio plastiko“.

 Ant pakuotės nurodytas Nr. 22 PAP, kuris lyg ir identifikuoja, kad pakuotė turėtų būti popierinė. Primenu, kad Lietuvoje pakuotės žymimos pagal vyraujančią medžiagą, nors pagal perdirbamumą ši pakuotė turėtų būti pažymėta Nr. 81, nes tai kombinuotoji pakuotė. Įsitikinkime.

Išpakavau ledus ir pakuotę užpyliau verdančiu vandeniu. Tą patį padariau ir su įprastu ofisiniu popieriumi. Po 30 minučių ištraukiau ir pradėjau plėšyti. Ofisinis popierius rankose tiesiog virto koše, o ledų pakuotė sunkiai plyšo skirtingo dydžio gabalais, pasiekus tam tikrą smulkumą, rankomis nepajėgiau jos plėšyti į smulkesnes daleles.

Jei netikite manimi, tai pabadykite patys ir įsitikinsite, kad popierinių ledų pakuočių nebūna, nes jos visos yra kombinuotosios pakuotės ir jų perdirbti neįmanoma.

Nuotraukoje yra 3 valandas tirpę ledai, kurie neištekėjo ir kurių pakuotė net nesušlapo.

  1. Kam naudinga nenurodyti tikros pakuočių sudėties? Mokesčiai už teršimą pakuotės atliekomis iš AM puslapio: popierinė ar kartoninė pakuotė – 28 Eur/t, kombinuota pakuotė – 579 Eur/t. Mokestis skiriasi 20 kartų!
  2. Kodėl leidžiamas ženklinimas pagal vyraujančią sudėtį, o ne perdirbamumą? Kodėl nenurodytos visos pakuotės sudėtinės dalys? Medžiagų, kurios pagamintos iš kelių skirtingų medžiagų perdirbimas yra sudėtingas arba praktiškai neįmanomas, nes visos tos medžiagos turi skirtingas chemines ir/ar fizikines savybes.
  3. Kaip jaučiasi verslas parduodamas savo maisto produktus pakuotėse, kurios niekada nebus perdirbtos?

Skanaus!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: