Žiedinė ekonomika ir atliekų politika

Žiedinė ekonomika (toliau – ŽE) – strateginė ES kryptis. Ji skatina naujų darbo vietų kūrimą, tausojant aplinką ir mažinant priklausomybę nuo medžiagų ir kuro importo. ŽE prisideda prie įsipareigojimų susijusių su klimato kaitos mažinimu, kadangi nuanglinamos energetinės sistemos leidžia sumažinti CO2 išmetimą, o efektyviau naudojant medžiagas ir išteklius šie išmetimai yra sumažinami gavybos ir gamybos etapais. ŽE siekiama kurti tvarias bioekonomikos strategijas Europos ir nacionaliniu lygiu, plėtojant biologinio pagrindo medžiagų ir produktų rinkas ir įtraukiant į sistemą pagrindinę – išteklių našumo viziją.

Prioritetinės ŽE kryptys – ES Plastiko strategija, ES produktų politika ir būtinybė išlaikyti medžiagų ciklus švarius nuo toksinių medžiagų poveikio. Linijinės ekonomikos palikimas – plastiko tarša, ypač skaudžiai pasireiškianti vandenyse, ir plastikinės medžiagos, kurių sudedamosios dalys nėra tinkamai reglamentuotos ir dažnai susijusios su nuodingu poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai. ES Parlamentas skelbia, kad atėjo laikas nustoti gyventi linijinėje ekonomikoje ir plastiko vartojimą paversti išteklių prevencija, išteklių našumu ir uždaru ciklu. Pagrindinė problema – į rinką patenkantys netinkamai suprojektuoti produktai, kurie turi trumpą naudojimo laiką arba produktai, kuriuose nėra pateikiama informaciją apie jų cheminę sudėtį ar naudojamas pavojingas medžiagas, arba produktai, kurių neįmanoma suremontuoti ar pakartotinai panaudoti – visa tai apsunkina ŽE įgyvendinimą. Mums reikia tinkamesnio produkto ekologinio dizaino reglamentavimo, turime skatinti ir pripažinti tuos gamintojus, kurie stengiasi pasiūlyti efektyvesnius ir tvaresnius produktus, privalome užtikrinti, kad vartotojai ir ūkio subjektai būtų informuoti apie produktų būvio ciklą, remontą, pakartotinį naudojimą ir perdirbimo potencialą.

Toksinės medžiagos yra ŽE priešas, kadangi tinkamai ŽE galima įgyvendinti tik tada, kai uždarai cirkuliuojančios medžiagos yra švarios nuo toksinės taršos. Turime pradėti keisti pavojingas medžiagas nepavojingais pakaitalais ir tuo pačiu užtikrinti rinkos funkcionalumą. Negalime leisti perdirbti užterštų ir pavojingų srautų. Visos pavojingos arba nepakankamai žinomos medžiagos turi būti aiškiai žymimos atitinkama etikete, kad vartotojai ir ūkio subjektai būtų informuoti ir galėtų išvengti toksinės taršos.

Pasiūlymai

Pritarti ekologinio projektavimo priemonėms; susitarti dėl energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo schemų, tam kad būtų sutaupyta daugiau energijos ir rinka pasipildytų tvaresniais ir geresniais produktais; skatinti pažangą skaidriai identifikuojant gamtai ir sveikatai draugiškus produktus tokiu būdu gerinant vartotojų pasitikėjimą produktų ženklinimu.

Aiški politika dėl į ES rinką tiekiamų produktų identifikavimo; sukurti ekologinio projektavimo (balais) informacinę sistemą produktams; siekti visapusiško informacijos atskleidimo dėl cheminių medžiagų ir produktų sudėties; sustiprinti ES ekologinį ženklą kaip patikimą informavimo priemonę vartotojams ir pirkėjams; pasitelkti žaliuosius viešuosius pirkimus ir taip didinti visuomenės sąmoningumą ir pripažinimą; išnaudoti nacionalines paramos schemas tinkamai suprojektuotiems produktams; sukurti produktų būvio ciklo vertinimo metodiką ir rezultatus pateikti visuomenei.

Parašykite komentarą

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑