Ar išmoksime nustoti švaistyti savo resursus arba kaip artėjame prie žiediškumo ekonomikoje

Norint pasiekti aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita tikslus, užtikrinti mūsų gerovės paslaugas, verslo sektoriaus konkurencingumą ir įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus, būtina keisti visuomenės požiūrį. Turime pakeisti dabartinį netvarų išteklių naudojimą, nes dėl jo nyksta biologinė įvairovė ir plinta pavojingos medžiagos, be to, jis prisideda prie klimato kaitos. Turime pakeisti šią neigiamą tendenciją, išsaugoti ekosistemas, kurioms gresia pavojus, ir užtikrinti tvaraus išteklių naudojimo galimybę ateinančioms kartoms. Viena iš šio tikslo dalių yra žiedinės ekonomikos vizija.

ES ekonomika artinama prie žiediškumo ir šiemet buvo pristatyti pasiūlymai dėl naujo reglamentavimo tvaresnei produktų gamybai, pakuočių mažinimui ir tvaresnei baterijų gamybai. Kviečiu susipažinti su būsimais reguliaciniais mechanizmais ir jų poveikiu Lietuvai.

ES susitarė dėl naujo teisės akto būtinumo – dėl tvaresnių ir žiedinių baterijų

Gruodžio mėn. Europos Parlamentas ir Taryba preliminariai susitarė dėl naujo teisės akto, kuriuo siekiama, kad visos ES rinkai tiekiamos baterijos būtų tvaresnės, žiedinės ir saugesnės. Šiomis taisyklėmis bus remiamas ES energetikos perėjimas ir užtikrinamas pramonės konkurencingumas. Susitarimas grindžiamas 2020 m. gruodžio mėn. EK pasiūlymu, kuriame aptariami socialiniai, ekonominiai ir aplinkosaugos klausimai, susiję su visų rūšių baterijomis.

Naujuoju įstatymu užtikrinama, kad baterijos būtų tvarios per visą jų gyvavimo ciklą – nuo medžiagų gavybos iki surinkimo, perdirbimo ir pakartotinio naudojimo. Atsižvelgiant į dabartines energetikos aplinkybes, naujosiomis taisyklėmis sukuriama sistema, skatinanti tolesnę konkurencingos tvarios baterijų pramonės plėtrą, kuri padės Europai pereiti prie švarios energetikos ir užtikrins nepriklausomybę nuo kuro importo. Baterijos taip pat yra pagrindinė technologija siekiant, kad ES iki 2050 m. taptų neutrali klimato atžvilgiu.

Įsigaliojus naujajam įstatymui:

nuo 2024 m. palaipsniui bus pradėti taikyti tvarumo reikalavimai, susiję su anglies dioksido pėdsaku, perdirbtu kiekiu, eksploatacinėmis savybėmis ir ilgaamžiškumu;
nuo 2025 m. vidurio bus pradėta taikyti išsamesnė išplėstinės gamintojo atsakomybės reguliavimo sistema, o ilgainiui bus nustatyti didesni surinkimo tikslai.

Nešiojamųjų baterijų surinkimo tikslai:

63 % 2027 m.;
73 % 2030 m.

Lengvųjų transporto priemonių baterijų surinkimo tikslai:

51 % 2028 m.;
61 % 2031 m.

Visos surinktos baterijos turi būti perdirbtos ir turi būti pasiektas aukštas panaudojimo lygis, ypač tokių vertingų medžiagų kaip varis, kobaltas, litis, nikelis ir švinas.

Ličio atgavimo tikslai:

50 % 2027 m.;
80 % 2031 m.

Įmonės, tiekiančios baterijas ES vidaus rinkai, turės įrodyti, kad jų gamybai naudotos medžiagos buvo įsigytos atsakingai. Tai reiškia, kad turės būti nustatyta ir sumažinta socialinė ir aplinkosauginė rizika, susijusi su baterijų gamybai naudojamų žaliavų gavyba, perdirbimu ir prekyba.

Dabar Europos Parlamentas ir Taryba turės oficialiai patvirtinti naująjį reguliavimą, kad jis įsigaliotų. Naujasis reglamentavimas nuo 2006 m. pakeis galiojančią Baterijų direktyvą. Kad ši nauja baterijų reguliavimo sistema būtų visiškai veiksminga, nuo 2024 iki 2028 m. bus priimti antriniai teisės aktai.

Lietuvai tai reiškia galimybes baterijų perdirbime. Mes neturime nuosavų žaliavų gavybos, užtat pradėjome vystyti lustų dizainą, kuris nebus pajėgus konkuruoti, kai pasistatys didžiausia ES lustų gamykla Ispanijoje, kuri turės nuosavą gavybą. Baterijų perdirbimo pajėgumų užtikrinimas leis išlaikyti konkurencingumą. Labai svarbu tinkamai atstovauti Lietuvos interesus 2024-2028 m. kai bus derinami antriniai teisės aktai.

Siūlomos naujos taisyklės, kuriomis siekiama sustabdyti nereikalingų pakuočių vartojimą ir skatinti pakartotinį naudojimą bei perdirbimą

Lapkričio mėn. EK pasiūlė naujas visoje ES galiojančias taisykles dėl pakuočių, kad būtų sprendžiama ši nuolat auganti atliekų problema. EK vartotojams ir pramonės atstovams suteikė aiškumo dėl biologinės kilmės, kompostuojamo ir biologiškai skaidaus plastiko.

Pagrindinis naujų taisyklių tikslas – iki 2040 m. 15 % sumažinti pakuočių atliekų kiekį kiekvienoje valstybėje narėje vienam gyventojui, palyginti su 2018 m.

Uždaviniai:

užkirsti kelią pakuočių atliekų susidarymui: mažinti jų kiekį, riboti nereikalingų pakuočių kiekį ir skatinti daugkartinio naudojimo ir pakartotinai užpildomų pakuočių sprendimus;
skatinti kokybišką perdirbimą: iki 2030 m. pasiekti, kad visos ES rinkoje esančios pakuotės būtų ekonomiškai pagrįstai perdirbamos;
sumažinti pirminių gamtinių išteklių poreikį ir sukurti gerai veikiančią antrinių žaliavų rinką, didinant perdirbto plastiko naudojimą pakuotėse, nustatant privalomus tikslus.

Veiksmai:

įmonės turės pasiūlyti vartotojams tam tikrą procentinę dalį savo produktų daugkartinėse ar pakartotinai užpildomose pakuotėse. Pirmieji tai turės padaryti maisto išsinešimui (gėrimai ir patiekalai) ir e. prekybos sektoriai;
tam tikrų pakuočių formatų standartizacija ir aiškus daugkartinių pakuočių ženklinimas;
uždraudžiamos tam tikros vienkartinės maisto produktų ir gėrimų pakuotės, kai jos vartojamos restoranuose ir kavinėse; uždraudžiamos vienkartinės vaisių ir daržovių pakuotės; uždraudžiami miniatiūriniai šampūno buteliukai ir kitos miniatiūrinės pakuotės viešbučiuose;
nustatomi pakuočių dizaino kriterijai;
sukuriama privalomo užstato už plastikinius butelius ir aliuminio skardines grąžinimo sistema;
aiškiai nurodoma kurios labai ribotos rūšies pakuotės turi būti kompostuojamos, kad vartotojai galėtų jas išmesti į biologines atliekas;
nustatoma privaloma perdirbto turinio dalis, kurią gamintojai turės įtraukti į naujas plastikines pakuotes pagal Vienkartinio plastiko direktyvos PET pavyzdį;
pašalinta painiava dėl to, kuri pakuotė į kurią antrinių žaliavų dėžę patenka. Kiekviena pakuotė bus paženklinta etikete, kurioje bus nurodyta, iš ko ji pagaminta ir į kurį atliekų srautą ji turėtų patekti. Atliekų surinkimo konteineriai bus paženklinti tokiomis pačiomis etiketėmis. Visoje ES bus naudojami tie patys simboliai.

Vienkartinių pakuočių pramonė turės investuoti į pereinamąjį laikotarpį, tačiau bendras ekonominis ir darbo vietų kūrimo poveikis ES yra teigiamas. Tikimasi, kad vien dėl pakartotinio naudojimo skatinimo iki 2030 m. pakartotinio naudojimo sektoriuje bus sukurta daugiau kaip 600 000 darbo vietų, daugelis jų – vietos mažo ir vidutinio dydžio įmonėse.

Naikinama painiava susijusi su biologinės kilmės, biologiškai skaidžiais ir kompostuojamais plastikais. Kad šie plastikai darytų teigiamą poveikį aplinkai, o ne didintų plastiko taršą, klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą, turi būti užtikrintas šių sąlygų įgyvendinimas:

biomasė, naudojama biopagrindo plastikui gaminti, turi būti gaunama tvariai, nedarant žalos aplinkai ir laikantis „kaskadinio biomasės naudojimo“ principo: gamintojai turėtų teikti pirmenybę organinių atliekų ir šalutinių produktų naudojimui kaip žaliavos;
pažabojamas ekologinis manipuliavimas ir vartotojų klaidinimas: gamintojai privalo vengti bendrinių teiginių tokių kaip „bioplastikas“, „biopagrindo“. Gamintojai privalo informuoti apie biologinės kilmės plastiko kiekį, nurodant tikslią ir išmatuojamą biologinės kilmės plastiko kiekio dalį gaminyje (pavyzdžiui: „gaminyje yra 50 % biologinės kilmės plastiko“);
ženklinimo perdirbamumui reikalavimai. Biologiškai skaidus plastikas jokiu būdu neturėtų būti leidimas šiukšlinti, todėl jie turi būti paženklinti, nurodant per kiek laiko, kokiomis aplinkybėmis ir kokioje aplinkoje jie biologiškai suyra. Gaminiai, kurie gali būti išmetami į sąvartynus, įskaitant gaminius, kuriems taikoma Vienkartinio plastiko direktyva, negali būti deklaruojami kaip biologiškai skaidūs arba ženklinami kaip biologiškai skaidūs;
pramoniniu būdu kompostuojami plastikai naudojami tada, kai jie yra naudingi aplinkai, nedaro neigiamo poveikio komposto kokybei ir kai yra įdiegta tinkama biologinių atliekų surinkimo ir apdorojimo sistema;
pramoniniu būdu kompostuojamos pakuotės bus leidžiamos arbatos maišeliams, filtruotos kavos kapsulėms ir padėkliukams, vaisių ir daržovių lipdukams ir labai lengviems plastikiniams maišeliams. Ant gaminių visada turi būti nurodyta, kad jie yra sertifikuoti kaip tinkami pramoniniam kompostavimui pagal ES standartus.

Pasiūlymai dėl pakuočių ir pakuočių atliekų bus svarstomi pagal įprastą ES teisėkūros procedūrą.

Vidutiniškai kiekvienas lietuvis per metus pagamina beveik 126,6 kg (2018 m.) pakuočių atliekų. Pakuotės yra vienas iš pagrindinių žaliavinių (naftos, dujų, medienos) medžiagų naudotojų, nes 40 % ES sunaudojamo plastiko ir 50 % popieriaus yra skirta pakuotėms. Lietuvai labai tinka posakis „put your money where your mouth is“, kadangi kalbama viena, o veiksmai yra visiškai priešingi.

Pramonei turėtų būti suteikiamos naujos verslo galimybės sumažinant pirminių medžiagų poreikį, auginant perdirbimo pajėgumus ir mažinant priklausomybę nuo išorės tiekėjų. Per artimiausius metus privalome pradėti procesus, nes kitu atveju mūsų pakuočių sektorius iki 2050 m. netaps neutralus klimato atžvilgiu. Reikia drąsos ir užtikrintų sprendimų dėl Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno bei Kauno raj. esančių plastiko gamintojų ir jų didelės priklausomybės nuo naftos ir dujų, kas silpnina šalį dabartiniame geopolitiniame kontekste.

Šiuo atveju svarbios investicijos į inovacijas – naujas „kaskadiniu principu“ išgaunamas biokilmės ir bioderaduojančias medžiagas; inovatyvius daugkartinio naudojimo sistemų sprendimus e. prekyboje ir maisto bei gėrimų išsinešimui sektoriuje, pramoniniu būdu sukompostuojami lipdukai vaisiams / daržovėms, CO2 naudojimas pakuočių gamyboje ir kt. sprendimai. Apskritai bent viena pramoninio kompostavimo gamykla praverstų.

Džiugu yra tai, kad naikinama rūšiavimo painiava ir pagaliau turėsime vienodą rūšiavimo gidą visoje ES.

Biologinės kilmės, biologiškai skaidžių ir kompostuojamų plastikų politikos sistema tampa pagrindu tolesniam ES darbui šiuo klausimu, pavyzdžiui, tvarių produktų ekologinio projektavimo reikalavimams, finansavimo programoms ir tarptautinėms diskusijoms. Šalių-narių piliečiai, valdžios institucijos ir įmonės yra raginamos naudotis šia sistema priimant politinius, investicinius ar pirkimo sprendimus.

Nauji pasiūlymai, kuriais siekiama, kad tvarūs produktai taptų norma; sprendžiami tekstilės klausimai

Kovo mėn. EK pateikė pasiūlymų paketą, kuriuo siekiama, kad tvarūs produktai taptų ES norma, būtų išspręsti tekstilės gaminių klausimai ir vartotojai turėtų daugiau galimybių pereiti prie ekologiškų produktų.

Tvarūs produktai tampa norma:

pasiūlyme dėl reglamentavimo dėl tvarių gaminių ekologinio projektavimo nagrinėjamas gaminių dizainas, kuris lemia iki 80 % gaminio būvio (gyvavimo) ciklo poveikio aplinkai. Jame nustatomi nauji reikalavimai, kad gaminiai būtų patvaresni, patikimesni, daugkartinio naudojimo, atnaujinami, taisomi, lengviau prižiūrimi ir perdirbami bei efektyviau vartojantys energiją bei išteklius;
konkretiems gaminiams keliami informacijos pateikimo reikalavimai;
visi reglamentuojami gaminiai turės skaitmeninius gaminių pasus;
nustatomi ne tik energijos vartojimo efektyvumo, bet ir žiediškumo bei bendro gaminių poveikio aplinkai ir klimatui mažinimo kriterijai, taip užtikrinant didesnę energetinę ir išteklių nepriklausomybę ir mažesnę taršą;
numatyti procesai, kuriuos pasitelkiant palaipsniui bus nustatyti reikalavimai kiekvienam gaminiui ar gaminių grupei;
priimtas 2022-2024 m. ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo darbo planas, kuriame ypač daug dėmesio skiriama buitinei elektronikai (išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai, saulės baterijos) – sparčiausiai augančiam atliekų srautui.

Siekiama užtikrinti, kad iki 2030 m. ES rinkai tiekiami tekstilės gaminiai būtų ilgaamžiai ir perdirbami, pagaminti iš kuo daugiau perdirbtų pluoštų, juose nebūtų pavojingų medžiagų ir jie būtų gaminami atsižvelgiant į socialines teises ir poveikį aplinkai. Tvarūs ir žiediniai tekstilės gaminiai:

įdiegiami ekologinio projektavimo reikalavimai tekstilės gaminiams;
aiškesnio informavimo reikalavimas;
skaitmeninis gaminio pasas;
privalomas ES išplėstinės gamintojo atsakomybės sistemos diegimas sektoriuje;
numatytos priemonės, kuriomis siekiama spręsti netyčinio mikroplastiko išsiskyrimo iš tekstilės gaminių problemą;
užtikrinamas ekologiškų teiginių tikslumas;
skatinami žiedinio verslo modeliai, įskaitant pakartotinio naudojimo ir taisymo paslaugas.

Įmonės taip pat raginamos mažinti per metus surenkamų drabužių skaičių, prisiimti atsakomybę ir imtis veiksmų, kad kuo labiau sumažintų savo anglies dioksido ir aplinkosauginį pėdsaką, o valstybės narės raginamos priimti palankias apmokestinimo priemones pakartotinio naudojimo ir taisymo sektoriui.

Pastatuose išgaunama ir sunaudojama apie 50 % išteklių ir per metus susidaro daugiau kaip 30 % visų ES atliekų. Be to, pastatai sunaudoja 40 % visos ES suvartojamos energijos ir išmeta 36 % su energija susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Ateities statybos produktai:

peržiūrimas Statybos produktų reglamentas;
kuriama suderinta statybos produktų aplinkosauginio ir klimato veiksmingumo vertinimo ir informavimo sistema;
siekiama, kad statybos produktų projektavimas ir gamyba būtų grindžiami naujausiais pasiekimais, kad jie būtų patvaresni, remontuojami, perdirbami, lengviau pakartotinai gaminami;
kuriami bendri Europos standartai pasitelkiant standartizacijos įstaigas;
stiprinama rinkos priežiūra;
šalinamos kliūtys laisvam judėjimui vidaus rinkoje;
skaitmeniniai sprendimai administracinei naštai, ypač MVĮ, mažinti – statybos produktų duomenų bazė ir skaitmeniniai produktų pasai.

Visi mūsų vietos el. ir elektroninės įrangos, tekstilės bei statybų pramonės gamintojai privalės susikurti produktų pasus, tai yra kaštai, kurie realiai keičia ekonominio žaidimo taisykles visame žemyne. Išlieka nežinomųjų – į kokią sistemą keliaus informacija ir ar priežiūros mechanizmas remsis DI. Puiki proga mūsų mokslui įsilieti į skaitmeninimo procesus per būvio ciklo vertinimo schemas.

Labai daug dokumentacijos

https://www.europarl.europa.eu/news/en/press-room/20221205IPR60614/batteries-deal-on-new-eu-rules-for-design-production-and-waste-treatment

https://environment.ec.europa.eu/publications/communication-eu-policy-framework-biobased-biodegradable-and-compostable-plastics_en

https://environment.ec.europa.eu/publications/proposal-packaging-and-packaging-waste_en

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/qanda_22_7157

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/qanda_22_7158

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/fs_22_7160

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_7156

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/qanda_22_7159

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/fs_22_7161

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/qanda_22_2014

https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/fs_22_2016