Kaip pažaboti plastiko atliekų krizę?

Perteklinio plastiko gamyba nėra paklausos problema, tai yra tiekimo problema. Naftos chemijos pramonei priklauso visos didžiosios plastiko gamybos įmonės su savo dukterinėm atstovėm. Prognozuojama, kad kitą dešimtmetį plastiko gamyba išaugs 40 proc. Mes, vartotojai, turėtume aiškiai reikalauti, kad visos pakuotės būtų 100 proc. pakartotinai naudojamos arba sutvarkomos biologiniu ir aplinkai nepavojingu būdu.

Kaip ministerija parduoda aplinką už centus (2)

Įvertinus D1-249 2.1 papunkčio neatitiktį 1994 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 94/62/EB ir 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2018/852 Aplinkos ministerija turėtų visuomenei pateikti atsakymus į šiuos klausimus: 1.Koks D1-249 2.1 papunkčio ryšys su ES teisės aktais. 2.Kaip bus identifikuojamos medžiagos tinkamos perdirbimui, jei pakuotėse nebus pažymėta pagaminti naudota medžiaga ar medžiagos (susiję su ES strategija dėl plastiko žiedinėje ekonomikoje numatytu puodelių, maisto ir gėrimų pakuočių pagamintų iš putų polistireno ir okso-degraduojančio plastiko naudojimo uždraudimu). 3.Kokiais teisės aktais vadovaujantis bus perdirbamos medžiagos, kurios neturi privalomosios numeracijos. 4.Europos Komisijos sprendimas dėl I priedo pakeitimo vadovaujantis D1-249 2.1 papunkčiu.

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑