Plastikinių atliekų gamintojai nebegali eksportuoti savo toksiškų šiukšlių į Bazelio konvencijos šalis

Priimtas sprendimas įrodo, kad šalys pagaliau pradėjo spręsti plastiko taršos krizę ir kokie svarbūs šiems sprendimams įgyvendinti yra ambicingi tarptautiniai lyderiai. Plastiko tarša ir plastikinės atliekos ir toliau išlieka pagrindine grėsme žmonėms ir aplinkai, tačiau tai yra pirmas žingsnis siekiant įveikti plastiko taršą ir siekinat ambicingesnių sprendimų, tokių kaip šių medžiagų gamybos mažinimas. Šis susitarimas padės išvengti taršos šaltinio ir įgyvendinti tvarų plastikinių atliekų perdirbimą, kuris nebuvo įgyvendinamas dėl melagingų plastiko pramonės teiginių.

Plastiko mokestis

Plastiko mokestis suteikia mums galimybę atsakingai naudoti šią, nemažai bėdų mūsų aplinkai nuolat sukuriančią medžiagą, tvariai. Būtina sumažinti šios medžiagos gamybos ir vartojimo mastus. Tačiau plastikinis mokestis bus tinkamas tik tuo atveju, jei jis bus skirtas paveikti gamintojų ir vartotojų elgesį, o ne padidinti pajamas. Europos Komisijos pasiūlymas apmokestinti neperdirbtą plastikinę pakuotę skatina valstybes nares... Skaityti toliau →

Žiedinė ekonomika ir demokratija

Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas – pastarųjų septynių dešimtmečių pagrindinis ekonominis Europos tautų siekis. Tačiau ekonomikos augimas daro neigiamą poveikį aplinkai. Šiuo metu mūsų turimi ištekliai yra nepajėgūs užtikrinti pakankamo ekonominio augimo, o nuolat auganti tarša sukelia negrįžtamus pakitimus mūsų aplinkoje. Susiduriame su vis didesnėmis socialinėmis problemomis ir šios problemos reikalauja teisingesnio pajamų... Skaityti toliau →

Žemės ūkis ir aplinkosauga

Bendroji žemės ūkio politika (toliau – BŽŪP) sulaukia kritikos tiek iš pilietinės visuomenės tiek iš ūkininkų bendruomenės. Pirmuoju atveju, nes yra nukreipta į ekologiškumo mažinimą, o antruoju – dėl savo sudėtingumo. Nuo 2018 m. birželio mėnesio Aplinkos apsaugos komitetui buvo suteikta galimybė prisidėti prie Žemės ūkio komiteto valdomo politikos formavimo, kadangi BŽŪP yra nemažai su... Skaityti toliau →

Klimato kaita ir mes

Stebint nevaldomus orų pokyčius, ambicingas Paryžiaus susitarimas sustabdyti klimato kaitą ties 1,5 ℃ nebus pasiektas be papildomų pastangų. 2 ℃ klimato kaita kelia grėsmę visai gyvybei Žemėje – pražūtingas klimato pabėgėlių kiekis, gėlo vandens trūkumas, mirtį sėjančios audros, nevaldomai kylantis jūrų lygis ir vandenynų rūgštėjimas – dramatiškos pasekmės Europai. Mūsų vandenynai yra užversti plastiko atliekomis,... Skaityti toliau →

Atliekų tvarkymo krizė

Turbūt esate girdėję, kad žmogus turi tikėti kažkuo ir aiškiai žinoti savo vietą visuomenėje. Šiuolaikinei visuomenei aiškiai trūksta tikėjimo kažkuo. Viduramžiais mes turėjome žydų-krikščioniškąją istoriją, kuri darė didžiulę įtaką kolektyvinei sąmonei. Tačiau šios istorijos laikas pasibaigė. Neregėto masto nevaldoma aplinkos tarša  ir atliekos – tai mūsų visuomenės, kuriai trūksta pasakojimo, kuriuo mes visi galėtume patikėti... Skaityti toliau →

Kas gi tos atliekos?

Aš vis savęs klausiu, kas gi tos atliekos yra ištikrųjų. Atsakymas padėtų suprasti tikrąsias problemos šaknis ir jas išspręsti. Tačiau reikia nepamiršti, kad nėra vieno atsakymo, nes atsakymas priklauso nuo stebinčiojo požiūrio. Atliekos yra skirtingai traktuojamos skirtinguose pasaulio taškuose. Stebėjimas ir logika turėtų padėti man rasti atsakymą. Tačiau aš susiduriu su poveikio veiksniu ir to... Skaityti toliau →

Apie ką rašau

Pastarojo dešimtmečio mūsų  sprendimai paveiks artimiausių šimtmečių žmonijos istoriją. Kaip mūsų rūšis išspręs pasaulinio bado, klimato kaitos, atliekų, skurdo ir nelygybės iššūkius? Ar mes gyvensime taikoje ar prasidės karas? Atliekų tvarkymo problematika su kuria susiduria mūsų pasaulis, tai precendento neturintis aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis iššūkis. 3 milijardai gyventojų neturi jokios atliekų tvarkymo sistemos, o 60... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑