Plastikui artėja mirtis?

Prieš dešimtmečius sintetiniai polimerai tapo populiarūs, nes jie buvo pigūs ir patvarūs. Šiuo metu mokslininkai kuria medžiagą, kuri pagal komandą susinaikina ar išsiskaido tam, kad būtų perdirbta. Dauguma sintetinių polimerų nebuvo pagaminti taip, kad susiskaidytų ir išnyktų. Priešingai, jie turėjo būti ilgaamžiai, nes tapo pakaitalu metalams ir stiklui, pvz. automobiliams ar lėktuvams. Tačiau sintetiniai polimerai... Skaityti toliau →

Klimato kaita ir mes

Stebint nevaldomus orų pokyčius, ambicingas Paryžiaus susitarimas sustabdyti klimato kaitą ties 1,5 ℃ nebus pasiektas be papildomų pastangų. 2 ℃ klimato kaita kelia grėsmę visai gyvybei Žemėje – pražūtingas klimato pabėgėlių kiekis, gėlo vandens trūkumas, mirtį sėjančios audros, nevaldomai kylantis jūrų lygis ir vandenynų rūgštėjimas – dramatiškos pasekmės Europai. Mūsų vandenynai yra užversti plastiko atliekomis,... Skaityti toliau →

Sąvartynų direktyva: pagrindiniai faktai

Lengviausiai pritaikoma direktyva Lietuvoje. 1.Bet kokiu atveju iki 2035 m. sąvartynuose bus leidžiama šalinti iki 25 %. Tam tikroms šalims leidžiama iki 2040 m. šalinti iki 10 % kietujų komunalinių atliekų, visoms likusioms (kurios neatitinka 5 straipsnio nuostatų) 10 % kietujų komunalinių atliekų iki 2035 m. 2.Iki 2024 m. tikslai šalinimui gali būti peržiūrėti siekiant... Skaityti toliau →

Žemės diena ir plastikas

Šie metai yra kovos prieš plastiką metai, todėl šiandien, Žemės dieną, rašau apie taršą plastikais. Valyti mūsų vandenynus nuo plastikinės taršos yra labai gera idėja, tačiau užkirsti kelią plastikams apskritai patekti į vandenynus yra dar geresnė. Kaip mes to siekiame? Sukurta nemažai alternatyvų plastikams ir dar turime įvairias talkų akcijas (pvz. Mes darom). Bet vis... Skaityti toliau →

Kodėl perdirbimas toks patrauklus?

Europos Komisijos išleistame žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje (2016) ir Europos žiedinės ekonomikos konferencijoje vykusioje vasario 21-22 d. (2018) didžiausias dėmesys buvo skirtas perdirbimo skatinimui. Labai šaunu, kad skatiname perdirbimą, bet ar tai apskritai susiję su žiedine ekonomika? Perdirbimo skatinimas neturėtų būti žiedinės ekonomikos dalimi. Bet juk perdirbti yra gerai! Žinoma, kad tai yra labai pozityvus... Skaityti toliau →

Kas gi tos atliekos?

Aš vis savęs klausiu, kas gi tos atliekos yra ištikrųjų. Atsakymas padėtų suprasti tikrąsias problemos šaknis ir jas išspręsti. Tačiau reikia nepamiršti, kad nėra vieno atsakymo, nes atsakymas priklauso nuo stebinčiojo požiūrio. Atliekos yra skirtingai traktuojamos skirtinguose pasaulio taškuose. Stebėjimas ir logika turėtų padėti man rasti atsakymą. Tačiau aš susiduriu su poveikio veiksniu ir to... Skaityti toliau →

Apie ką rašau

Pastarojo dešimtmečio mūsų  sprendimai paveiks artimiausių šimtmečių žmonijos istoriją. Kaip mūsų rūšis išspręs pasaulinio bado, klimato kaitos, atliekų, skurdo ir nelygybės iššūkius? Ar mes gyvensime taikoje ar prasidės karas? Atliekų tvarkymo problematika su kuria susiduria mūsų pasaulis, tai precendento neturintis aplinkosauginis, ekonominis ir socialinis iššūkis. 3 milijardai gyventojų neturi jokios atliekų tvarkymo sistemos, o 60... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑