Dar kartą apie ŽE

Žaliavų paklausa auga visame pasaulyje. Vienam gyventojui Europoje tenka didžiausias importuojamų grynųjų išteklių kiekis pasaulyje, o Europos ekonomika yra priklausoma nuo importuojamų žaliavų ir energijos. Todėl susiduriame su nenuspėjamais žaliavų ir mineralų tiekimo pokyčiais. Saugus šių išteklių prieinamumas tapo strategine ES ekonomine problema. Septintajame aplinkosaugos veiksmų plane yra nurodyta, kad privalome gyventi atsižvelgdami į mūsų... Skaityti toliau →

Plastiko mokestis

Plastiko mokestis suteikia mums galimybę atsakingai naudoti šią, nemažai bėdų mūsų aplinkai nuolat sukuriančią medžiagą, tvariai. Būtina sumažinti šios medžiagos gamybos ir vartojimo mastus. Tačiau plastikinis mokestis bus tinkamas tik tuo atveju, jei jis bus skirtas paveikti gamintojų ir vartotojų elgesį, o ne padidinti pajamas. Europos Komisijos pasiūlymas apmokestinti neperdirbtą plastikinę pakuotę skatina valstybes nares... Skaityti toliau →

Plastikui artėja mirtis?

Prieš dešimtmečius sintetiniai polimerai tapo populiarūs, nes jie buvo pigūs ir patvarūs. Šiuo metu mokslininkai kuria medžiagą, kuri pagal komandą susinaikina ar išsiskaido tam, kad būtų perdirbta. Dauguma sintetinių polimerų nebuvo pagaminti taip, kad susiskaidytų ir išnyktų. Priešingai, jie turėjo būti ilgaamžiai, nes tapo pakaitalu metalams ir stiklui, pvz. automobiliams ar lėktuvams. Tačiau sintetiniai polimerai... Skaityti toliau →

Klimato kaita ir mes

Stebint nevaldomus orų pokyčius, ambicingas Paryžiaus susitarimas sustabdyti klimato kaitą ties 1,5 ℃ nebus pasiektas be papildomų pastangų. 2 ℃ klimato kaita kelia grėsmę visai gyvybei Žemėje – pražūtingas klimato pabėgėlių kiekis, gėlo vandens trūkumas, mirtį sėjančios audros, nevaldomai kylantis jūrų lygis ir vandenynų rūgštėjimas – dramatiškos pasekmės Europai. Mūsų vandenynai yra užversti plastiko atliekomis,... Skaityti toliau →

Sąvartynų direktyva: pagrindiniai faktai

Lengviausiai pritaikoma direktyva Lietuvoje. 1.Bet kokiu atveju iki 2035 m. sąvartynuose bus leidžiama šalinti iki 25 %. Tam tikroms šalims leidžiama iki 2040 m. šalinti iki 10 % kietujų komunalinių atliekų, visoms likusioms (kurios neatitinka 5 straipsnio nuostatų) 10 % kietujų komunalinių atliekų iki 2035 m. 2.Iki 2024 m. tikslai šalinimui gali būti peržiūrėti siekiant... Skaityti toliau →

Bendroji atliekų direktyva: pagrindiniai faktai

Mano subjektyvia nuomone svarbiausias pokytis Lietuvai yra perdirbimo rodiklių skaičiavimų pasikeitimas. Kai dokumentui pritars EP, tai pagaliau (!) bus skaičiuojamas perdirbimo našumo rodiklis. Perdirbimo apskaitoje dalyvaus tik tos atliekos, kurios pasieks perdirbimo centrus, o atskiras surinkimas nebus traktuojamas kaip perdirbimo rodiklis. Baisiausia, kad atliekų eksportas ir toliau išlieka nekontroliuojamas, o pokyčiai direktyvoje – paviršutiniški. Bendrieji... Skaityti toliau →

Perdirbimo eros pabaiga?

Iki 2050 m. turėsime 9 milijardus gyventojų, o tai reiškia, kad ir įspūdingus kiekius atliekų. Jei nesugebėsime sukurti tvarių medžiagų valdymo sistemų, tai plastiko vandenynuose bus daugiau nei žuvies, išaugs nelegalių sąvartynų kiekis ir padidės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. 2018 m. sausio 1 d. Kinija paskelbė importo draudimą 24 perdirbamoms medžiagoms iš viso pasaulio.... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑