Rašau apie atliekas ir šiukšles. Aiškiai ir suprantamai. Nuomonė, įžvalgos ir būtinieji pokyčiai.
Klimato kaita neabejotinai yra sudėtinga problema. Neaišku, kokie bus žmonijos laimėjimai. Labiausiai tikėtina, kad kiekvienam iššūkiui mums reikės kelių sprendimų. Štai kodėl dabar turime investuoti į daugybę mokslinių tyrimų ir visapusišką plėtrą visose penkiose srityse.
„PepsiCo“ atrodo yra puikus pavyzdys Europai diegiant ŽE, bet kokia kaina tai yra atliekama? Analizuojant informaciją susidūriau su ataskaita (nuoroda žemiau), kuri yra apie tai, kad „PepsiCo“ remia miškų naikinimą Indonezijoje. Kas gi net nutiko?
Plastiko mokestis suteikia mums galimybę atsakingai naudoti šią, nemažai bėdų mūsų aplinkai nuolat sukuriančią medžiagą, tvariai. Būtina sumažinti šios medžiagos gamybos ir vartojimo mastus. Tačiau plastikinis mokestis bus tinkamas tik tuo atveju, jei jis bus skirtas paveikti gamintojų ir vartotojų elgesį, o ne padidinti pajamas. Europos Komisijos pasiūlymas apmokestinti neperdirbtą plastikinę pakuotę skatina valstybes nares... Skaityti toliau →
Prieš dešimtmečius sintetiniai polimerai tapo populiarūs, nes jie buvo pigūs ir patvarūs. Šiuo metu mokslininkai kuria medžiagą, kuri pagal komandą susinaikina ar išsiskaido tam, kad būtų perdirbta. Dauguma sintetinių polimerų nebuvo pagaminti taip, kad susiskaidytų ir išnyktų. Priešingai, jie turėjo būti ilgaamžiai, nes tapo pakaitalu metalams ir stiklui, pvz. automobiliams ar lėktuvams. Tačiau sintetiniai polimerai... Skaityti toliau →
Lengviausiai pritaikoma direktyva Lietuvoje. 1.Bet kokiu atveju iki 2035 m. sąvartynuose bus leidžiama šalinti iki 25 %. Tam tikroms šalims leidžiama iki 2040 m. šalinti iki 10 % kietujų komunalinių atliekų, visoms likusioms (kurios neatitinka 5 straipsnio nuostatų) 10 % kietujų komunalinių atliekų iki 2035 m. 2.Iki 2024 m. tikslai šalinimui gali būti peržiūrėti siekiant... Skaityti toliau →
Svarbiausia, kad nelieka deginimo skatinimo. Būtina atskirti namų ūkių ir komercinių atliekų perdirbimo rodiklius. 1.Nauji perdirbimo tikslai iki 2025 m. 65 %, iki 2030 m. 70 % su galimybe pratęsti laiką 5 m. Specialūs perdirbimo tikslai medžiagoms, pvz. plastikui – 55 % iki 2030 m. Galima peržiūra po 2024 m. gruodžio mėn. (6 st.) 2.Jokių... Skaityti toliau →
Mano subjektyvia nuomone svarbiausias pokytis Lietuvai yra perdirbimo rodiklių skaičiavimų pasikeitimas. Kai dokumentui pritars EP, tai pagaliau (!) bus skaičiuojamas perdirbimo našumo rodiklis. Perdirbimo apskaitoje dalyvaus tik tos atliekos, kurios pasieks perdirbimo centrus, o atskiras surinkimas nebus traktuojamas kaip perdirbimo rodiklis. Baisiausia, kad atliekų eksportas ir toliau išlieka nekontroliuojamas, o pokyčiai direktyvoje – paviršutiniški. Bendrieji... Skaityti toliau →
Žiedinė ekonomika (toliau – ŽE) – tai atsinaujinanti sistema, kurioje išteklių ir atliekų sąnaudos, emisijos ir energijos praradimai yra sumažinami juos teisingai valdant ir sujungiant į uždarą energijos ir medžiagų grandinę (Geissdoerfer et al. 2017). Šie procesai gali būti pasiekti pasinaudojant ilgaamžio dizaino sprendimais, tinkama daiktų priežiūra, daiktų remontavimu, pakartotiniu naudojimu, daiktų restauravimu, atnaujinimu ir... Skaityti toliau →
Iki 2050 m. turėsime 9 milijardus gyventojų, o tai reiškia, kad ir įspūdingus kiekius atliekų. Jei nesugebėsime sukurti tvarių medžiagų valdymo sistemų, tai plastiko vandenynuose bus daugiau nei žuvies, išaugs nelegalių sąvartynų kiekis ir padidės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. 2018 m. sausio 1 d. Kinija paskelbė importo draudimą 24 perdirbamoms medžiagoms iš viso pasaulio.... Skaityti toliau →
