Klimato kaita ir mes

Stebint nevaldomus orų pokyčius, ambicingas Paryžiaus susitarimas sustabdyti klimato kaitą ties 1,5 ℃ nebus pasiektas be papildomų pastangų. 2 ℃ klimato kaita kelia grėsmę visai gyvybei Žemėje – pražūtingas klimato pabėgėlių kiekis, gėlo vandens trūkumas, mirtį sėjančios audros, nevaldomai kylantis jūrų lygis ir vandenynų rūgštėjimas – dramatiškos pasekmės Europai. Mūsų vandenynai yra užversti plastiko atliekomis,... Skaityti toliau →

Trumpa plastiko istorija

Vis daugiau lietuvių supranta, kad plastiką naudoja pernelyg intensyviai. Taip nutinka, kai tampi priklausomas nuo daiktų. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir po jo sparčiai augo komercinė pramonė paremta ilgos grandinės sintetinių polimerų gamyba, kurie dažnai klaidingai vadinami plastikais. 2015 m. visame pasaulyje buvo pagaminta daugiau nei 320 milijonų tonų sintetinių polimerų, neįskaitant įvairių pluoštų. Tik... Skaityti toliau →

Žiedinė ekonomika ir atliekų politika

Žiedinė ekonomika (toliau – ŽE) – strateginė ES kryptis. Ji skatina naujų darbo vietų kūrimą, tausojant aplinką ir mažinant priklausomybę nuo medžiagų ir kuro importo. ŽE prisideda prie įsipareigojimų susijusių su klimato kaitos mažinimu, kadangi nuanglinamos energetinės sistemos leidžia sumažinti CO2 išmetimą, o efektyviau naudojant medžiagas ir išteklius šie išmetimai yra sumažinami gavybos ir gamybos... Skaityti toliau →

Sąvartynų direktyva: pagrindiniai faktai

Lengviausiai pritaikoma direktyva Lietuvoje. 1.Bet kokiu atveju iki 2035 m. sąvartynuose bus leidžiama šalinti iki 25 %. Tam tikroms šalims leidžiama iki 2040 m. šalinti iki 10 % kietujų komunalinių atliekų, visoms likusioms (kurios neatitinka 5 straipsnio nuostatų) 10 % kietujų komunalinių atliekų iki 2035 m. 2.Iki 2024 m. tikslai šalinimui gali būti peržiūrėti siekiant... Skaityti toliau →

Bendroji atliekų direktyva: pagrindiniai faktai

Mano subjektyvia nuomone svarbiausias pokytis Lietuvai yra perdirbimo rodiklių skaičiavimų pasikeitimas. Kai dokumentui pritars EP, tai pagaliau (!) bus skaičiuojamas perdirbimo našumo rodiklis. Perdirbimo apskaitoje dalyvaus tik tos atliekos, kurios pasieks perdirbimo centrus, o atskiras surinkimas nebus traktuojamas kaip perdirbimo rodiklis. Baisiausia, kad atliekų eksportas ir toliau išlieka nekontroliuojamas, o pokyčiai direktyvoje – paviršutiniški. Bendrieji... Skaityti toliau →

Atliekų tvarkymo krizė

Turbūt esate girdėję, kad žmogus turi tikėti kažkuo ir aiškiai žinoti savo vietą visuomenėje. Šiuolaikinei visuomenei aiškiai trūksta tikėjimo kažkuo. Viduramžiais mes turėjome žydų-krikščioniškąją istoriją, kuri darė didžiulę įtaką kolektyvinei sąmonei. Tačiau šios istorijos laikas pasibaigė. Neregėto masto nevaldoma aplinkos tarša  ir atliekos – tai mūsų visuomenės, kuriai trūksta pasakojimo, kuriuo mes visi galėtume patikėti... Skaityti toliau →

Kas yra žiedinė ekonomika?

Žiedinė ekonomika (toliau – ŽE) – tai atsinaujinanti sistema, kurioje išteklių ir atliekų sąnaudos, emisijos ir energijos praradimai yra sumažinami juos teisingai valdant ir sujungiant į uždarą energijos ir medžiagų grandinę (Geissdoerfer et al. 2017). Šie procesai gali būti pasiekti pasinaudojant ilgaamžio dizaino sprendimais, tinkama daiktų priežiūra, daiktų remontavimu, pakartotiniu naudojimu, daiktų restauravimu, atnaujinimu ir... Skaityti toliau →

Perdirbimo eros pabaiga?

Iki 2050 m. turėsime 9 milijardus gyventojų, o tai reiškia, kad ir įspūdingus kiekius atliekų. Jei nesugebėsime sukurti tvarių medžiagų valdymo sistemų, tai plastiko vandenynuose bus daugiau nei žuvies, išaugs nelegalių sąvartynų kiekis ir padidės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. 2018 m. sausio 1 d. Kinija paskelbė importo draudimą 24 perdirbamoms medžiagoms iš viso pasaulio.... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑