Kaip pasiekti TKKK tikslus?

Klimato kaita neabejotinai yra sudėtinga problema. Neaišku, kokie bus žmonijos laimėjimai. Labiausiai tikėtina, kad kiekvienam iššūkiui mums reikės kelių sprendimų. Štai kodėl dabar turime investuoti į daugybę mokslinių tyrimų ir visapusišką plėtrą visose penkiose srityse.

Apie palmių aliejų ir pakuotes

„PepsiCo“ atrodo yra puikus pavyzdys Europai diegiant ŽE, bet kokia kaina tai yra atliekama? Analizuojant informaciją susidūriau su ataskaita (nuoroda žemiau), kuri yra apie tai, kad „PepsiCo“ remia miškų naikinimą Indonezijoje. Kas gi net nutiko?

Plastiko mokestis

Plastiko mokestis suteikia mums galimybę atsakingai naudoti šią, nemažai bėdų mūsų aplinkai nuolat sukuriančią medžiagą, tvariai. Būtina sumažinti šios medžiagos gamybos ir vartojimo mastus. Tačiau plastikinis mokestis bus tinkamas tik tuo atveju, jei jis bus skirtas paveikti gamintojų ir vartotojų elgesį, o ne padidinti pajamas. Europos Komisijos pasiūlymas apmokestinti neperdirbtą plastikinę pakuotę skatina valstybes nares... Skaityti toliau →

Žiedinė ekonomika ir demokratija

Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas – pastarųjų septynių dešimtmečių pagrindinis ekonominis Europos tautų siekis. Tačiau ekonomikos augimas daro neigiamą poveikį aplinkai. Šiuo metu mūsų turimi ištekliai yra nepajėgūs užtikrinti pakankamo ekonominio augimo, o nuolat auganti tarša sukelia negrįžtamus pakitimus mūsų aplinkoje. Susiduriame su vis didesnėmis socialinėmis problemomis ir šios problemos reikalauja teisingesnio pajamų... Skaityti toliau →

Žemės ūkis ir aplinkosauga

Bendroji žemės ūkio politika (toliau – BŽŪP) sulaukia kritikos tiek iš pilietinės visuomenės tiek iš ūkininkų bendruomenės. Pirmuoju atveju, nes yra nukreipta į ekologiškumo mažinimą, o antruoju – dėl savo sudėtingumo. Nuo 2018 m. birželio mėnesio Aplinkos apsaugos komitetui buvo suteikta galimybė prisidėti prie Žemės ūkio komiteto valdomo politikos formavimo, kadangi BŽŪP yra nemažai su... Skaityti toliau →

Plastikui artėja mirtis?

Prieš dešimtmečius sintetiniai polimerai tapo populiarūs, nes jie buvo pigūs ir patvarūs. Šiuo metu mokslininkai kuria medžiagą, kuri pagal komandą susinaikina ar išsiskaido tam, kad būtų perdirbta. Dauguma sintetinių polimerų nebuvo pagaminti taip, kad susiskaidytų ir išnyktų. Priešingai, jie turėjo būti ilgaamžiai, nes tapo pakaitalu metalams ir stiklui, pvz. automobiliams ar lėktuvams. Tačiau sintetiniai polimerai... Skaityti toliau →

Klimato kaita ir mes

Stebint nevaldomus orų pokyčius, ambicingas Paryžiaus susitarimas sustabdyti klimato kaitą ties 1,5 ℃ nebus pasiektas be papildomų pastangų. 2 ℃ klimato kaita kelia grėsmę visai gyvybei Žemėje – pražūtingas klimato pabėgėlių kiekis, gėlo vandens trūkumas, mirtį sėjančios audros, nevaldomai kylantis jūrų lygis ir vandenynų rūgštėjimas – dramatiškos pasekmės Europai. Mūsų vandenynai yra užversti plastiko atliekomis,... Skaityti toliau →

Trumpa plastiko istorija

Vis daugiau lietuvių supranta, kad plastiką naudoja pernelyg intensyviai. Taip nutinka, kai tampi priklausomas nuo daiktų. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir po jo sparčiai augo komercinė pramonė paremta ilgos grandinės sintetinių polimerų gamyba, kurie dažnai klaidingai vadinami plastikais. 2015 m. visame pasaulyje buvo pagaminta daugiau nei 320 milijonų tonų sintetinių polimerų, neįskaitant įvairių pluoštų. Tik... Skaityti toliau →

Žiedinė ekonomika ir atliekų politika

Žiedinė ekonomika (toliau – ŽE) – strateginė ES kryptis. Ji skatina naujų darbo vietų kūrimą, tausojant aplinką ir mažinant priklausomybę nuo medžiagų ir kuro importo. ŽE prisideda prie įsipareigojimų susijusių su klimato kaitos mažinimu, kadangi nuanglinamos energetinės sistemos leidžia sumažinti CO2 išmetimą, o efektyviau naudojant medžiagas ir išteklius šie išmetimai yra sumažinami gavybos ir gamybos... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑