Dar kartą apie ŽE

Žaliavų paklausa auga visame pasaulyje. Vienam gyventojui Europoje tenka didžiausias importuojamų grynųjų išteklių kiekis pasaulyje, o Europos ekonomika yra priklausoma nuo importuojamų žaliavų ir energijos. Todėl susiduriame su nenuspėjamais žaliavų ir mineralų tiekimo pokyčiais. Saugus šių išteklių prieinamumas tapo strategine ES ekonomine problema. Septintajame aplinkosaugos veiksmų plane yra nurodyta, kad privalome gyventi atsižvelgdami į mūsų... Skaityti toliau →

Apie palmių aliejų ir pakuotes

„PepsiCo“ atrodo yra puikus pavyzdys Europai diegiant ŽE, bet kokia kaina tai yra atliekama? Analizuojant informaciją susidūriau su ataskaita (nuoroda žemiau), kuri yra apie tai, kad „PepsiCo“ remia miškų naikinimą Indonezijoje. Kas gi net nutiko?

Plastiko mokestis

Plastiko mokestis suteikia mums galimybę atsakingai naudoti šią, nemažai bėdų mūsų aplinkai nuolat sukuriančią medžiagą, tvariai. Būtina sumažinti šios medžiagos gamybos ir vartojimo mastus. Tačiau plastikinis mokestis bus tinkamas tik tuo atveju, jei jis bus skirtas paveikti gamintojų ir vartotojų elgesį, o ne padidinti pajamas. Europos Komisijos pasiūlymas apmokestinti neperdirbtą plastikinę pakuotę skatina valstybes nares... Skaityti toliau →

Plastikui artėja mirtis?

Prieš dešimtmečius sintetiniai polimerai tapo populiarūs, nes jie buvo pigūs ir patvarūs. Šiuo metu mokslininkai kuria medžiagą, kuri pagal komandą susinaikina ar išsiskaido tam, kad būtų perdirbta. Dauguma sintetinių polimerų nebuvo pagaminti taip, kad susiskaidytų ir išnyktų. Priešingai, jie turėjo būti ilgaamžiai, nes tapo pakaitalu metalams ir stiklui, pvz. automobiliams ar lėktuvams. Tačiau sintetiniai polimerai... Skaityti toliau →

Klimato kaita ir mes

Stebint nevaldomus orų pokyčius, ambicingas Paryžiaus susitarimas sustabdyti klimato kaitą ties 1,5 ℃ nebus pasiektas be papildomų pastangų. 2 ℃ klimato kaita kelia grėsmę visai gyvybei Žemėje – pražūtingas klimato pabėgėlių kiekis, gėlo vandens trūkumas, mirtį sėjančios audros, nevaldomai kylantis jūrų lygis ir vandenynų rūgštėjimas – dramatiškos pasekmės Europai. Mūsų vandenynai yra užversti plastiko atliekomis,... Skaityti toliau →

Trumpa plastiko istorija

Vis daugiau lietuvių supranta, kad plastiką naudoja pernelyg intensyviai. Taip nutinka, kai tampi priklausomas nuo daiktų. Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu ir po jo sparčiai augo komercinė pramonė paremta ilgos grandinės sintetinių polimerų gamyba, kurie dažnai klaidingai vadinami plastikais. 2015 m. visame pasaulyje buvo pagaminta daugiau nei 320 milijonų tonų sintetinių polimerų, neįskaitant įvairių pluoštų. Tik... Skaityti toliau →

Bendroji atliekų direktyva: pagrindiniai faktai

Mano subjektyvia nuomone svarbiausias pokytis Lietuvai yra perdirbimo rodiklių skaičiavimų pasikeitimas. Kai dokumentui pritars EP, tai pagaliau (!) bus skaičiuojamas perdirbimo našumo rodiklis. Perdirbimo apskaitoje dalyvaus tik tos atliekos, kurios pasieks perdirbimo centrus, o atskiras surinkimas nebus traktuojamas kaip perdirbimo rodiklis. Baisiausia, kad atliekų eksportas ir toliau išlieka nekontroliuojamas, o pokyčiai direktyvoje – paviršutiniški. Bendrieji... Skaityti toliau →

Atliekų tvarkymo krizė

Turbūt esate girdėję, kad žmogus turi tikėti kažkuo ir aiškiai žinoti savo vietą visuomenėje. Šiuolaikinei visuomenei aiškiai trūksta tikėjimo kažkuo. Viduramžiais mes turėjome žydų-krikščioniškąją istoriją, kuri darė didžiulę įtaką kolektyvinei sąmonei. Tačiau šios istorijos laikas pasibaigė. Neregėto masto nevaldoma aplinkos tarša  ir atliekos – tai mūsų visuomenės, kuriai trūksta pasakojimo, kuriuo mes visi galėtume patikėti... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑