Žiediškumas maisto pramonėje

Maisto pramonė yra traktuojama kaip didžiausia pasaulio pramonė, kurioje kasdien dirba daugiau nei 1 milijardas žmonių, kurie augina, perdirba, transportuoja, parduoda, gamina, pakuoja ir tiekia maisto produktus. Reikia didelių išteklių – 50 proc. planetos gyvenamosios žemės ir 70 proc. gėlo vandens sunaudojama žemės ūkio reikmėms. Maisto gamyba yra skirstoma į dvi stambias grupes: pramoninę ir... Skaityti toliau →

Dar kartą apie ŽE

Žaliavų paklausa auga visame pasaulyje. Vienam gyventojui Europoje tenka didžiausias importuojamų grynųjų išteklių kiekis pasaulyje, o Europos ekonomika yra priklausoma nuo importuojamų žaliavų ir energijos. Todėl susiduriame su nenuspėjamais žaliavų ir mineralų tiekimo pokyčiais. Saugus šių išteklių prieinamumas tapo strategine ES ekonomine problema. Septintajame aplinkosaugos veiksmų plane yra nurodyta, kad privalome gyventi atsižvelgdami į mūsų... Skaityti toliau →

Kaip pasiekti TKKK tikslus?

Klimato kaita neabejotinai yra sudėtinga problema. Neaišku, kokie bus žmonijos laimėjimai. Labiausiai tikėtina, kad kiekvienam iššūkiui mums reikės kelių sprendimų. Štai kodėl dabar turime investuoti į daugybę mokslinių tyrimų ir visapusišką plėtrą visose penkiose srityse.

Apie palmių aliejų ir pakuotes

„PepsiCo“ atrodo yra puikus pavyzdys Europai diegiant ŽE, bet kokia kaina tai yra atliekama? Analizuojant informaciją susidūriau su ataskaita (nuoroda žemiau), kuri yra apie tai, kad „PepsiCo“ remia miškų naikinimą Indonezijoje. Kas gi net nutiko?

Plastiko mokestis

Plastiko mokestis suteikia mums galimybę atsakingai naudoti šią, nemažai bėdų mūsų aplinkai nuolat sukuriančią medžiagą, tvariai. Būtina sumažinti šios medžiagos gamybos ir vartojimo mastus. Tačiau plastikinis mokestis bus tinkamas tik tuo atveju, jei jis bus skirtas paveikti gamintojų ir vartotojų elgesį, o ne padidinti pajamas. Europos Komisijos pasiūlymas apmokestinti neperdirbtą plastikinę pakuotę skatina valstybes nares... Skaityti toliau →

Žiedinė ekonomika ir demokratija

Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas – pastarųjų septynių dešimtmečių pagrindinis ekonominis Europos tautų siekis. Tačiau ekonomikos augimas daro neigiamą poveikį aplinkai. Šiuo metu mūsų turimi ištekliai yra nepajėgūs užtikrinti pakankamo ekonominio augimo, o nuolat auganti tarša sukelia negrįžtamus pakitimus mūsų aplinkoje. Susiduriame su vis didesnėmis socialinėmis problemomis ir šios problemos reikalauja teisingesnio pajamų... Skaityti toliau →

Žemės ūkis ir aplinkosauga

Bendroji žemės ūkio politika (toliau – BŽŪP) sulaukia kritikos tiek iš pilietinės visuomenės tiek iš ūkininkų bendruomenės. Pirmuoju atveju, nes yra nukreipta į ekologiškumo mažinimą, o antruoju – dėl savo sudėtingumo. Nuo 2018 m. birželio mėnesio Aplinkos apsaugos komitetui buvo suteikta galimybė prisidėti prie Žemės ūkio komiteto valdomo politikos formavimo, kadangi BŽŪP yra nemažai su... Skaityti toliau →

Plastikui artėja mirtis?

Prieš dešimtmečius sintetiniai polimerai tapo populiarūs, nes jie buvo pigūs ir patvarūs. Šiuo metu mokslininkai kuria medžiagą, kuri pagal komandą susinaikina ar išsiskaido tam, kad būtų perdirbta. Dauguma sintetinių polimerų nebuvo pagaminti taip, kad susiskaidytų ir išnyktų. Priešingai, jie turėjo būti ilgaamžiai, nes tapo pakaitalu metalams ir stiklui, pvz. automobiliams ar lėktuvams. Tačiau sintetiniai polimerai... Skaityti toliau →

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑