Klimato kaitos valdymas pasitelkiant žemės ūkį

Gerinant dirvožemio sveikatą Lietuvos žemės ūkio naudmenose, mūsų šalis gali generuoti milžinišką naudą klimatui. Naudojant sėjomainą ir beariminę žemdirbystę galėsime pagerinti dirvožemio sveikatą ir sukaupti daugiau anglies, taip pat sumažinti degalų ir trąšų naudojimą, užtikrinti vandens kokybę, pagerinti pasėlių produktyvumą ir ūkio pelningumą. Aptarsiu šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo galimybes, kliūtis ir lūkesčius plėsti dirvožemio sveikatos užtikrinimo praktikos naudojimą ir tai, kaip dirbdami kartu, pasieksime bendrų tikslų.

Esu aplinkosaugininkė ir pastaruoju metu vis dažniau užduodu sau klausimus apie dirvožemį, kaip galime apibūdinti dirvožemio sveikatos sąvoką, pradedant tuo, kas yra dirvožemio sveikata ir kam yra naudingas sveikas dirvožemis. Ar nauda tik ūkininkui, ar yra naudos mums visiems.

Akivaizdu, kad ūkininkai žino sveiko dirvožemio vertę, nes naudojasi juo savo ūkinėje veikloje. Bendrąja prasme sveikas dirvožemis yra gebėjimas jame ką nors užsiauginti. Žinoma, žmonės gali nueiti į parduotuvę ir nusipirkti įvairių dalykų, kurie pagerina jų dirvožemio kokybę, pavyzdžiui įrangos skirtos dirvos poringumui, kad joje būtų daugiau vandens ar pridėtinių maistinių medžiagų, kad pagerėtų dirvožemio chemija ir augalai galėtų geriau augti. Dirvožemis yra gamtos išteklius, kuris yra mūsų valstybės ir, žinoma, viso pasaulio dalis.

Augalai auga. Augalai irsta. Augalai nyksta. Taip veikia dirvožemis ir tai yra savaiminis gamtos sukurtas dirvožemio valdymo būdas. Tačiau mums reikia dirvožemio, kad turėtume maisto, įvairių pluoštų ir net degalų, todėl mes siekiame, kad jis būtų našus. Akivaizdu, šis našumas priklauso nuo saulės ir visų kitų mūsų ekologinių sistemų dalių. Vienas iš svarbiausių aspektų tai gebėjimas įsisavinti vandenį bei pasisavinti maistines medžiagas taip, kad jos būtų pilnai panaudotos, o ne išplautos. Grįžkime prie dirvožemio sveikatos apibūdinimo, manau, kad lengviausia ją apibūdinti tiksliai žinant, kokių funkcijų mums reikia iš jo. Idealiu atveju mes turime daugiafunkcinį dirvožemį, nes mes ieškome ne tik didelio derliaus, bet ir tinkamo vandens įsisavinimo. Aš žvelgiu į dirvožemio sveikatą kaip į lankstų procesą, kuris priklauso nuo norimos pasiekti funkcijos.

Mes tikrai turime investuoti ir rūpintis mūsų dirvožemio sveikata ir funkcionalumu ne vienoje vietoje, bet prisiminti, kad esame didesnės sistemos dalis, ir pasirūpinti gyvybingumu holistiškai. Puikiai žinome, kad viskas kas yra gyva yra tarpusavyje susiję, todėl kiekvieną kartą, kai pamirštame tai, mes prarandame budrumą ir rizikuojame pakenkti. Prastai ūkininkaudami jau esame praradę nemažą dalį turimų išteklių, kurių negalime tinkamai atkurti ir tiek dabar tiek ateityje tai padarys negrįžtamos žalos mūsų produktyvumui.

Kai galvojame apie klimatą ir žemės ūkį, apie tai, kokie yra pagrindiniai šiltnamio efektą sukeliančių dujų šaltiniai iš žemės ūkio mes turime suprasti, kad tai yra milžiniška pramonė visame pasaulyje, turinti daug įvairių komponentų, todėl apskaičiuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mes galime skirtingai, priklauso nuo to kur pradedame ir kur baigiame jas skaičiuoti. Galime skaičiuoti, kokios yra mūsų vakarienės emisijos, tačiau pagrindinės tendencijos apie kurias žmonės yra linkę kalbėti – gyvulių metano emisijos; žemės dirbimas ir transportavimo emisijų kaštai; azoto trąšų gamyba, kuri išties reikalauja labai daug energijos, tačiau yra svarbi norint išlaikyti pasaulinį maisto tiekimą ir išvengti bado skurdžiose šalyse.

Dirvožemyje esantys mikrobai skaido organinę anglį ir verčia ją anglies dvideginiu, todėl mūsų tikslas – kaupti ir kurti organinės anglies sluoksnį, o jis vystosi tada kai naudojame organines trąšas ar paliekame kauptis augalų nuolaužas. Apskritai, organinė anglis yra dirvožemio sveikatos pagrindas. Svarbi ir sėjomainos sistema, beariminės technologijos ir net gyvulių laikymas. Turime sistemingai žvelgti į tai ką darome savo žemėse, nes kuo geresnė dirvožemio sveikata, tuo atsparesni esame mes, ar tai būtų nuostoliai dėl potvynių, sausros ar vėjo. Svarbu yra tinkamai valdyti maistines medžiagas, jei turite galimybę – naudokite savo kiaulių mėšlą, užtikrinkite melioraciją ir išsaugokite buferines zonas laukinių gyvūnų buveinėms. Visa tai yra sisteminis požiūris į mūsų dirvožemio sveikatą. Turėdami sveikesnį dirvožemį, sumažiname savo ūkininkavimo rizikas ir auginame produktyvumą. Pabandykime būti produktyvesni ir mažiau pažeidžiami. Rizikas galime sumažinti ir kitais būdais, tačiau dirvožemio apsauga yra bene prasmingiausia, kai kalbame apie produktyvumo didinimo ir pažeidžiamumo mažinimo užtikrinimą.

Dirvožemis tai – apsauginė oda, tai mūsų šarvas, nes kai krenta lietaus lašas mes žinome, kad mūsų dirvožemyje yra organinės anglies, kuri veikia kaip izoliacija ir sulėtina vandenį, o tuo pačiu leidžia jam tinkamai įsiskverbti ir nenutekėti iš lauko į griovį ar šalia esantį upelį. Kuriant sveiką dirvožemio struktūrą – svarbu išlaikyti šaknis vietoje ir kuo labiau sumažinti mechaninius trikdžius.

Kitas, ne ką mažiau svarbus aspektas – duomenų rinkimas ir reali technologinė pagalba. Svarbu įskiepyti ūkininkams naudingą praktiką – rinkti duomenis apie savo laukus ir jų būklę, naujų praktikų poveikį pasėliams. Tai vadinama tiksliuoju žemės ūkiu ir tai suteikia daug galimybių pažinti savo laukus, kritiškai pažvelgti į savo vystomas žemės ūkio praktikas ir priimti geriausius sprendimus.

Pilietinė visuomenė trokšta gražių kraštovaizdžių, tačiau kartais reikia prisiminti, kad tai pasiekti užtrunka šiek tiek laiko, nes tai yra biologinė sistema, o ne šviesos jungiklis. Kai planuojame ir pereiname prie naujos kartos dirvožemio sveikatinimo ir technologijų, pokytis neįvyksta iškart, nes biologinė sistema veikia lėtai.

Manau, kad dar vienas svarbus komponentas tai – skatinti tikrai aukštos kokybės edukacinius renginius, ne seminarus, kur ateiname pasirodyti, kad žinome daugiau už kitus, o (stiprias, iš tiesų naudingas) bendradarbiavimo platformas. Svarbu užtikrinti, kad ūkininkai tiesiogiai kalbėtųsi tarpusavyje ir dalintųsi patirtimi apie tai kas veikia, o kas ne.

Komentarai uždrausti.

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: