Pastaruosius penkis šimtus metų žmonijos pasiekimai – stulbinami. Inovacijų atsiradimo greitis nuolat auga, o tuo pačiu ir gyvenimo tempas. Svarbu paminėti, kad gyvename itin globaliame pasaulyje, kuriame visi esame priklausomi vieni nuo kitų.
Šiuo metu susiklosčiusi situacija, Covid-19 pandemijos pavidalu, pristabdė žmonių socialinį gyvenimą, tačiau padidino technologinį progresą. Ši krizė nėra išimtis, o tik stimulas, kuris paskatino naujų paslaugų atsiradimą. Paslaugų, kurios didžiąja dalimi yra teikiamos nuotoliniu būdu ir iš esmės keičia bendravimo įpročius.
Pasaulyje, visais laikais, apstu įvairių verslų – tiek didelių, tiek mažų, tradicinių ir netradicinių. Verslų, kurie kiekvieną dieną susiduria su skirtingomis problemomis. Kol vieni bando išlikti ir išsaugoti savo verslą šiuo sudėtingu laikotarpiu, kiti – sprendžia aplinkosaugines bei socialines problemas. Liūdna, tačiau dėl finansinės padėties, žinių stokos ar trumpalaikės verslo orientacijos ne visi verslai turi galimybę ar yra pasiryžę prisidėti prie geresnio visuomenės ir gamtos rytojaus.
Nuolat auganti vartotojiškumo visuomenė, kurioje skatinama pirkti vis daugiau, o ne tiek kiek tau reikia, veda pasaulį prie katastrofos slenksčio. Laisvosios rinkos ir kapitalizmo užvaldytas pasaulis tiesiog negali sustoti. Augant gamybai ir inovacijų kiekiui, esame skatinami vis daugiau gaminti ir vis daugiau vartoti. Gyvename sistemoje, kuri sukurta nuolat augti. Begalinis noras užsidirbti, užvaldyti rinkas ar tiesiog gauti pelno ir plėstis, visa tai yra mūsų linijinės ekonomikos pasekmė.
Inovacijos palengvina mūsų gyvenimą ir kelia mus į vis aukštesnį komforto lygį, tačiau tai kainuoja mūsų aplinkos kokybės kaštais. Svarbu paminėti, kad žmonių kiekis nuolat auga, todėl auga ir produktų, gaminių, paslaugų poreikis. Dėl to gamybos procesai turi būti spartesni, siekiant greičiau kurti, gaminti ir išleisti į prekybą. Tai ypač aktualu žemės ūkyje, kur siekiama paskatinti spartesnį derliaus augimą naudojant sintetines trąšas, insekticidus ar herbicidus. Priemones, kurios neigiamai veikia dirvožemį ir ir tuo pačiu visą ekosistemą, kurios dalis mes esame.
Gyvulininkystės srityje pasiekiame aukščiausią žiaurumo lygį. Karvės, kiaulės, vištos ir kiti naminiai gyvūnai laikomi tokiomis sąlygomis, kurių nelinkėtume didžiausiam savo priešui. Gyvūnai negali laisvai judėti ar pamatyti saulės šviesą, o jų augimą spartina antibiotikai bei kai kurios kitos cheminės medžiagos. Tokiais veiksmais mes nebandome patenkinti savo alkio poreikio, o tiesiog pamindami etikos principus, pigiai ir greitai eksploatuojame gyvūnus, neatsižvelgdami į jų biologinius poreikius ir gamtos veikimo principus.
Žmogus nuolat kišasi į gamtą, nors galėtų tiesiog pasimokyti iš jos. Kertami miškai, teršalai leidžiami į vandens telkinius, atliekos užkasamos dirvožemyje. Teršalų problemos tiesiogiai veikia mūsų aplinką ir sveikatą, o tuo pačiu skatina augalijos ir gyvūnijos rūšių nykimą. Šie procesai veda link žmonijos susinaikinimo.
Tačiau mes galime sėkmingai gyventi, dirbti, kurti ir gaminti sukeliant mažiausią žalą aplinkai. Mums tiesiog reikia pakeisti ekonominį modelį į žiedinį. Žiedinė ekonomika yra neatsiejama nuo darnios plėtros principų, kurių pagrindinis tikslas – užtikrinti gyvenimo kokybę: saugi ir sveika gyvenamoji aplinka, racionalus išteklių naudojimas ir ekonominė pažanga.
Vargu ar galime tvirtai pasakyti, kad yra užtikrinami pirmieji du principai. Šiuo metu vienintelis prioritetas yra pelnas čia ir dabar, o viso to pasekmės – aplinkos degradacija ir žmonių gyvenamosios aplinkos prastėjimas. Nors visi kalba apie pokyčius: įvedami nauji taršos mokesčiai, plečiamas rūšiavimas. Tačiau nereikia būti ekspertu, kad pamatytumėme sistemos neveiksnumą, kuris puikiai atsispindi perpildytuose konteineriuose, didelių įmonių teršalų išleidimo į aplinką skandaluose ir net parduotuvėse, kuriose yra skatinimas vartotojiškumas.
Siekiant tikrų, o ne popierinių pokyčių yra būtina įgyvendinti darnios plėtros ir socialinės atsakomybės sistemas korporacijose / organizacijose / įmonėse, nepriklausomai nuo jų dydžio ar veiklos. Turime užtikrinti, kad įmonės, sprendžiančios aplinkosaugines ir socialines problemas, neturėtų konkuruoti su įmonėmis, kurios tik siekia pelno, pamindamos viešąjį interesą. Sistema bus veiksminga tik tuomet, jeigu visi sąžiningai joje dalyvausime.
Kuo Lietuvos verslams bus ekonomiškai lengviau ir naudingiau būti ekologiškais bei socialiai atsakingais, tuo daugiau verslų rinksis šį kelią. Todėl tinkamas taršos reguliavimo mechanizmas yra ypač svarbus. Procesui užtikrinti reiktų apsvarstyti mokestinės sistemos pokyčius Lietuvos verslams, kurie skatintų aplinkosauginę ir socialinę atsakomybę.
Svarbu nepamiršti, kad sėkmingas verslas, kaip ir bet koks gyvas organizmas, geba prisitaikyti prie kintančių sąlygų. Susitelkus į žiedinę ekonomiką, galime užtikrinti saugią ir sveiką gyvenamąją aplinką, racionalų išteklių naudojimą bei užtikrinti ekonominę pažangą. Todėl verslai ir gyventojai, šios pandemijos laikotarpiu, turi puikų šansą lengvai tapti žalesniais ir socialiai atsakingais.
Obsessed. With. Waste 