KAS SLYPI UŽ PLASTIKO PERDIRBIMO ISTORIJOS

Kam rūpi?

Niekas nenori jums sakyti, kad reiktų sumažinti vartojimą ir pakartotinai naudoti tai ką turite, o ne pirkti vis daugiau naujų daiktų. Atsiranda stebuklingas ir vienintelis tikras vartotojiško amžiaus šūkis – „Perdirbti“. Perdirbimas niekada nebus pajėgus išgelbėti mūsų nuo perteklinio šlamšto gamybos. Ir tai yra didelė bėda, kadangi kelios europiečių kartos buvo išmokytos galvoti, kad plastiko „perdirbimas“ yra kažkas, kas padeda kovoti su klimato kaita. Šis teiginys niekada nebuvo teisingas[1]. Perdirbimo mitas yra dalis vartotojiškos kultūros mitologijos, teigiančios, kad galime gyventi prabangiai, nesunaikindami biosferos. Kiti šios kultūros mitai yra tvarumas, atsparumas ir „technologinis progresas sutvarkys problemas, nesijaudink“. Jau dabar turime visas reikiamas technologijas nenaikinti biosferos[2], tačiau niekam tai nerūpi.

Perdirbimo simbolis

Manau, giliai žinojome, kad perdirbimas yra apgaulė. Gamintojai antspauduoja perdirbimo simbolį ant produktų, kurie greičiausiai niekada nebus perdirbti, nes daugelis perdirbimo sistemų jų negali priimti arba dėl to, kad vartotojai nusprendžia išmesti juos į bendrą šiukšlių dėžę, arba dėl to, kad produktai iš tikrųjų nėra perdirbami, net jei vartotojai juos išrūšiuoja teisingai. Deja, mūsų politinė sistema, sukūrė tokias sąlygas pramonei, kad jai nereiktų viešai atsiskaityti[3]. Viena iš problemų yra gamintojų ir importuotojų organizacijų bei vietos valdžios institucijų skaidrumo trūkumas skelbiant informaciją apie atliekų srautus. Kas iš tikrųjų atsitiks su mano šiukšlėmis/jas perdirbus? Kur jos nukeliauja? Ar į silpnesnės ekonomikos šalis, sąvartyną, deginimo jėgainę? Kas žino? Daugelyje vietų nėra lengva gauti išsamią ar išvis kažkokią informaciją (Lietuva nėra išimtis). Daugelis žmonių sąžiningai rūšiuoja šiukšles, įskaitant tai, kad skalauja maisto pakuotes per metus skirdami daug valandų tam… ir visa tai vis tiek keliauja į sąvartyną ar į skurdesnę šalį[4]. Nepaisant plastiko alternatyvų, plastikinių ir pavojingų atliekų gabenimas neturtingoms šalims tęsiasi dešimtmečiais ir nėra vien tik moraliai neteisingas[5]. Tai –  nusikaltimas. Mūsų vyriausybės padėjo tęsti korupciją ir taršą tose šalyse, o mūsų žiniasklaida jas nuvertino kaip trečiąjį pasaulį. Tai kas yra tikrieji piktadariai?

Rūšiavimo konteineris

Mes žinojome apie įvairias plastiko rūšis[6], kaip jos tarpusavyje yra nesuderinamos ir  kaip tik kai kurios iš jų yra perdirbamos, tačiau mes juos ir toliau metame į tą gražų perdirbamoms atliekoms skirtą konteinerį, kuris lyg ir moraliai mums leidžia pasijausti „švaresniems“ ir atsiriboti nuo bendrininkavimo. Žinojome, kad nematėme pakankamai perdirbtų plastikinių gaminių, kad galėtume kompensuoti visą šlamštą, kurį išmetėme į perdirbimui skirtą atliekų konteinerį.

Gamyba vienkartiniam naudojimui

Naftos chemijos įmonės[7] yra kaltos dėl plastikinių atliekų, kurios naikina mūsų ekosistemą. Jie uždirba milijardus pelno iš vienkartinio plastiko gamybos ir mano, kad plastikinės atliekos yra kažkieno kito problema – visuomenės ar savivaldos. Nerimą kelia tai, kad plastiko pramonė per pastaruosius 75 metus nesukūrė saugios perdirbimo technologijos[8]. Tai yra nusikaltimas, kurį jie tiesiog nusprendžia daryti, nes negali (o gal nenori?) rasti tinkamo sprendimo. Labai mažai tikėtina, kad verslas aktyviai imsis bet kokių pakeitimų, kurie turės įtakos jų piniginiams srautams. Dauguma valdybų ir c-lygio vadovų galvoja tik apie trumpalaikį pelną ir tai, kad vertybinių popierių birža būtų patenkinta. Vyriausybė taip pat yra labai neveiksminga, atsižvelgiant į vis trūkinėjantį įstatymų leidybos procesą. Tikėtina, kad naujas bet kuris su pramone ir gamyba susijęs įstatymas turės reikšmingą poveikį tik po 20 metų, nes gamintojai ypatingai lėtai imsis pokyčių. Paskutinis kintamasis yra vartotojas. Mes taip pat nemotyvuoti, nes mylime pigias ir lengvai keičiamas prekes, kurios yra gaminamos užsienyje ir metai iš metų parduodamos čia[9].

Didžiulis mūsų poveikis

Žmonės planuoja kelią į savo pačių mirtį. Liūdniausia yra tai, kad likusioji pasaulio dalis – žinduoliai, paukščiai, ropliai, augalai – taip pat bus negrįžtamai pažeista. Mes sukūrėme visą savo civilizaciją ir kultūrą plėšdami biosferą, sukurdami taršą, pavergdami ir užmušdami šimtus milijardų gyvūnų. Skaudu matyti daugybę jūros žinduolių ir žuvų, kurie kenčia ir miršta prarydami plastiką[10]. Sunku žiūrėti, kaip Indijoje karvės kenčia nuo skrandžio opų ir miršta valgydamos į plastiką įvyniotas daržoves. Problema yra tokia rimta, kad mikroplastiko yra net atokiausiose pasaulio vietose[11]. Plastikai dabar yra pagrindinė pasaulinės taršos priežastis ir mes tikrai gerai spardome planetą ir tikrai galime ją sunaikinti.

Prasti ir geri sprendimai

Perdirbimas yra ydingas, nesėkmingas trečiasis „Sumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti“ komponentas, tačiau kadangi „Sumažinti“ ir „Pakartotinai naudoti“ abu prieštarauja nevaržomiems vartotojų norams išlaidauti, tai, kas turėjo būti planu C, tapo planu A. Siūlau nepaklusti šitam „perdirbimo“ planui ir pirkti mažiau, naudoti mažiau ir džiaugtis gyvenimu, o ne daiktais, kurie tiesiog keliauja į sąvartyną.


[1] https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/DDN-20191105-2

[2] https://www.climatechangenews.com/2019/12/12/eu-releases-green-deal-key-points/

[3] https://ec.europa.eu/environment/waste/legislation/a.htm

[4] https://www.eea.europa.eu/themes/waste/resource-efficiency/the-plastic-waste-trade-in

[5] https://comtrade.un.org/db/mr/rfCommoditiesList.aspx?px=H1&cc=3915

[6] https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0048969718307307

[7] https://www.plastics-technology.com/articles/top-largest-plastic-producing-companies

[8] http://www.politico.com/sponsor-content/2019/03/petrochemical-manufacturers

[9] https://mywifequitherjob.com/why-chinese-sellers-are-dominating-amazon/

[10] https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2019/904/oj

[11] https://books.google.lt/books?hl=lt&lr=&id=geLxDAAAQBAJ&oi=fnd&pg=PA75&dq=microplastic+in+arctic&ots=dZqLcaJVwH&sig=0xZFgN9LRI1k2hlOpLb8ClUkkUQ&redir_esc=y#v=onepage&q=microplastic%20in%20arctic&f=false

Vienas komentaras “KAS SLYPI UŽ PLASTIKO PERDIRBIMO ISTORIJOS

Pridėti Jūsų

  1. Ačiū už pasidalinimą.. Tas Lietuvos pirmavimas Europoj plastiko perdirbime.. Buvo rašyta kažkur, kad mes tuos bambalius iš taromatų vežam kažkur į Lenkiją ar kur ten.. Nebeatsimenu. Tas linkas geras, “MyWifeQuitHerJob“..

    Patinka

Parašykite komentarą

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑