Kaip išspręsti aplinkos krizę? 9 tikslai Lietuvai.

Įgyvendinti ambicingus įsipareigojimus sustabdyti klimato kaitą ties 1,5°C temperatūra. Klimato kaita yra neabejotina realybė, kuri pasireiškia padidėjusiais miškų gaisrais, potvyniais ir gėlo vandens trūkumu – tuo, kas kenkia ekosistemoms ir žmogaus gyvenimui. Vis labiau tikėtina, kad be papildomų priemonių mes nesugebėsime pasiekti įsipareigojimo sustabdyti klimato kaitą ties 1,5°C temperatūra ir tai turės dramatiškų pasekmių Lietuvai, nes padidės klimato kaitos atvykėlių skaičius, stiprės audros, Baltijos jūros lygis kils – tai kelia pavojų visam gyvybės tinklui.
Pasiūlymai:
1.      Iki 2050 metų Lietuva tampa šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau – ŠESD) atžvilgiu neutralia šalimi.
2.      Reglamentuoti anglies dvideginio emisijas iš didelio našumo transporto priemonių (įskaitant lengvuosius automobilius).
3.      Paspartinti daugiabučių modernizacijos įgyvendinimo tempą.
4.      Užtikrinti žaliųjų zonų miestuose plėtimą.
5.      Šilumos tiekimo mazgų renovavimas.
Sustabdyti biologinės įvairovės nykimą: saugant mūsų žemę ir vandenis. Mūsų gyvenamojoje aplinkoje dramatiškai mažėja bičių, paukščių ir drugelių. Tai kuria sąlygas šeštajam didžiajam biologinių gyvybės formų išnykimui ir dabartinės ekosistemos žlugimui, kuris paveiks visus gyventojus.
Pasiūlymai:
1.      Tinkamas invazinių rūšių reguliavimo mechanizmas.
2.      Derėtis dėl pakankamo ir efektyvaus biologinės įvairovės išsaugojimui skirto biudžeto.
3.      Vykdyti HELCOM reikalavimus ir užtikrinti tvarią žvejybą Baltijos jūroje ir vidaus vandenyse.
4.      Įgyvendinti direktyvas susijusias su gamta, vandeniu ir jūra ir tinkamai integruoti jų įgyvendinimą į žemės ūkio, energetikos ir transporto sektorių biudžetus.
5.      Užtikrinti gamtos direktyvų įgyvendinimo kokybę garantuojant, kad visos teritorijos turėtų konkrečius apsaugos tikslus ir valdymo planus, įskaitant užtikrintą priemonių finansavimą.
Inicijuoti pakeitimus maisto ir ūkininkavimo sistemose įgyvendinant tinkamą žemės ūkio politiką. Skandalai dėl nepriimtinų pesticidų kiekių maisto produktuose ir gėrimuose (kiaušiniai, alus), didėjantis vyrų nevaisingumas ir kenksmingų cheminių medžiagų naudojimas žemės ūkyje.
Pasiūlymai:
1.      Užtikrinti atskaitomybę žemės ūkio sektoriuje, tokiu būdu išsaugant sveiką aplinką ir žmonių sveikatą.
2.      Sutelkti politinę paramą, siekiant užtikrinti, kad jokios subsidijos, žalingos aplinkai ir klimatui nebūtų įtrauktos į BŽŪP.
3.      Nustatyti adekvačius išteklių naudojimo reguliavimo mechnizmus atspindinčius energijos naudojimo efektyvumą.
4.      Gamintojų įvairovė – trumpesnės tiekimo grandinės tarp ūkininkų ir mažmenininkų / vartotojų, sumažėjusios transportavimo atliekos, sukurtos darbo vietos, stiprinami ryšiai tarp miesto ir kaimo.
Parengti tokį biudžetą, kuris tarnautų žmonėms ir aplinkai. Neužtikrinama, kad formuojant biudžetą išlaidos iš esmės nepadarytų žalos mūsų gamtiniam kapitalui. Mokesčių mokėtojų pinigai nėra optimaliai panaudojami. Neskatinamos investicijos į anglies dioksido kiekio mažinimo projektus. Žemės ūkiui skirtas finasavimas nėra skiriamas biologinei įvairovei ar viešosioms gėrybėms ir tvaraus maisto ir ūkininkavimo sistemų funkcionalumo užtikrinimui.
Pasiūlymai:
1.      Sustabdyti finansavimą projektams, kurie prisideda prie klimato kaitos.
2.      Skatinti ekologiškų projektų finansavimą ir aplinkos fiskalinę reformą, įskaitant anglies dioksido emisijų kainų reguliavimą sektoriams, ir užtikrinti subsidijų skaidrumą.
Sumažinti oro taršą, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką. Vis dažniau kalbama apie oro taršos pavojų piliečiams, o mokslas rodo ryšį su ankstyvu mirtingumu, ankstyva demencija, poveikiu mokymuisi ir vaikams besivystančiomis plaučių ligomis.
Pasiūlymai:
1.      Užtikrinti geresnę taršos prevenciją šaltinyje ir apibrėžti taikymo sritį, siekiant pramonės ekologinio perėjimo.
2.      Užtikrinti oro taršos mažėjimą iš žemės ūkio veikų.
3.      Remti greitą esamų ES oro taršos įstatymų įgyvendinimą, tuo pat metu gerinant skaidrumą ir teikiant informaciją apie esamų veiksmų lygį.
4.      Patobulinti pramoninės veiklos duomenų bazę, kuri leistų atlikti skaidrų palyginimą ir užtikrintų veiksmingą visuomenės dalyvavimą priimant sprendimus.
Apsaugoti visuomenę nuo pavojingų cheminių medžiagų. Vartotojų pasipiktinimas kyla dėl pavojingų cheminių medžiagų žaisluose, juvelyriniuose dirbiniuose, drabužiuose, kuriuos mes dėvime, geriamame vandenyje tuo pačiu tyrimai rodo, kad įstatymų pažeidimai yra nepriimtini siekiant užtikrinti sveiką aplinką ir žmonių sveikatą.
Pasiūlymai:
1.      Įgyvendinti „nėra duomenų, nėra rinkos“ principą: remti priemones, kurios veiksmingai trukdo arba panaikina patekimą į rinką toms medžiagoms, kurios neatitinka registracijos procedūros reikalavimų.
2.      Įgyvendinti saugesnių alternatyvų principą, pakeičiant pavojingas chemines medžiagas mažiau pavojingomis.
3.      Užtikrinti didesnį skaidrumą ir pasitelkti nepriklausomą vertinimą.
4.      Užtikrinti piliečių „teisę žinoti“.
5.      Užtikrinti atsargumo principo įgyvendinimą.
Perėjimas prie novatoriškos, efektyviai išteklius naudojančios žiedinės ekonomikos. Plastikinė tarša ir pernelyg didelis plastikinių medžiagų, kurios dažnai yra vienkartinės ir (arba) pagamintos iš toksiškų medžiagų, kiekis yra aiškūs netvarios ekonomikos simboliai. Plastikinių medžiagų gamybai naudojamos pirminės žaliavos. Priemonės, tokios kaip reikalavimai pakuotėms, išplėstinės gamintojų atsakomybės principas turi būti modifikuoti, siekiant apriboti ne pakartotinai naudojamų ir neperdirbamų plastikų naudojimą. Didžioji mikropluoštų taršos dalis yra susijusi su mikropastikų atsiradimu mūsų aplinkoje, todėl tekstilės sektorius yra pavojingas mūsų sveikatai ir aplinkai. Ekologinio projektavimo strategija įgyvendinama padrikai, o gamintojai, siekiantys, kad jų produktai būtų tvaresni ir efektyvesni, nėra motyvuojami. Vartotojams nėra pateikiama informacija apie galimą produktų būvio ciklo prailginimą, remontavimą, pakartotinį panaudojimą arba perdirbimo potencialą.
Pasiūlymai:
1.      Išplėsti ES plastikų strategijos priemones, skirtas sumažinti plastikinę taršą, nacionaliniu lygiu parengiant patikimus esminius pakuotės reikalavimus ir kriterijus, skirtus keisti gamintojo atsakomybės mokesčius, ir skirti daugiau dėmesio tekstilės gaminių ir mikroplastikų problemai spręsti.
2.      Aktyviai remti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos darbą susijusį su produktų politika, visų pirma siekiant, kad kuo skubiau būtų sukurta informacinė sistema, skirta stebėti susirūpinimą keliančiomis medžiagoms ir produktais.
3.      Užtikrinti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija sukurtų į ekoženklinimą ir ekologinį produktų projektavimą panašias sistemas, skirtas produktams nesusijusiems su energija, įvertinti.
4.      Ciklinis maisto medžiagų ir kitų medžiagų judėjimas – maisto medžiagų grąžinimas į ūkius, dirvožemio regeneravimas, maisto medžiagų nukreipimas iš nuotekų, dirvožemio stiprinimas ir priklausomybės nuo sintetinių trąšų mažinimas.
5.      Šalutinių gamybos produktų naudojimas – vertingų cheminių medžiagų išgavimas, panaudojimas vaistų ir energijos gamyboje – tokiu būdu užtikrinant alternatyvius atsinaujinančius žaliavų srautus skatinančius bioekonomiką ir mažinančius tiekimo pokyčių įtaką.
6.      Skaitmenizavimas – tikslesnis matavimas, stebėjimas ir maisto produktų radimas, tai leidžia geriau valdyti ir paskirstyti išteklius.
7.      Vienkartinio plastiko mažinimas – aiškūs mažinimo tikslai ir priežiūros mechanizmas pasitelkiant reguliarias pažangos ataskaitas.
Stiprinti demokratinį valdymą, tinkamą teisės aktų įgyvendinimą ir teisingumą aplinkosaugos srityje. Protingas tikslas panaikinti nereikalingą administracinę naštą buvo suderintas su labiau partizaniniu tikslu – mažinti įmonėms tenkančią reguliavimo naštą, net jei ši reguliavimo našta yra būtina siekiant apsaugoti pagrindines teises: pvz. teisę į sveikatą, švarią aplinką, tinkamas darbo sąlygas. Pernelyg daug dėmesio skiriama tam tikroms įmonėms tenkančiai naštai, kuri atsirastų dėl tam tikros reguliavimo priemonės, neatsižvelgiant į to reguliavimo naudą visuomenei. Vis dažniau tokias įmones tenka reguliuoti viršvalstybiniu lygmeniu, siekiant užtikrinti veiksmingą įmonių atskaitomybę ir užkirsti kelią neatsakingoms bendrovėms pasinaudoti mūsų įstatymų spragomis kenkiant aplinkai ar neužtikrinant tinkamų darbo sąlygų.
Pasiūlymai:
1.      Užtikrinti, kad kuriant reguliavimą būtų įtrauktos naudos sveikatai ir aplinkai tokiu būdu apsaugant piliečius.
2.      Užtikrinti, kad įgyvendinami procesai ir naudojami įrankiai visiškai apimtų aplinkosaugos ir socialinius aspektus, įskaitant ilgalaikius padarinius, integruojant klimato kaitos ir biologinės įvairovės nykimo rizikų įvertinimą ir daugiau dėmesio skiriant gerovei, nei BVP augimui.
3.      Įgyvendinti įmonių atskaitomybės principą.
4.      Higienos reikalavimų ir normų peržiūrėjimas (atsisakyti draudimo kavinėms ir parduotuvėms naudoti žmonių daugkartinę tarą)
5.      Radikalus skaidrumas – kiek plastikinių atliekų įmonė išleidžia į rinką ir kiek jų ištikrųjų yra perdirbama.
6.      Verslo modelių perplanavimas siekiant skatinti pakartotinį panaudojimą ir žiedinės ekonomikos įgyvendinimą.
Įgyvendinti mokesčių ir aplinkos fiskalinę reformą. Siekiant kelti ekonomiką ignoruojami aplinkos tvarumo klausimai. Neįgyvendinamos priemonės, kurios leistų pasiekti ilgalaikių ekonomikos augimo tikslų. Ekonomika neužtikrina tvaraus augimo tikslų. Naudojamos žalingos subsidijos, kainos nustatomos nesivadovaujant poveikiu aplinkai pvz., klimato kaitai, oro taršai ir išteklių kaštų sumai (pvz. vandens, pirminių žaliavų) ir atliekų tvarkymo išlaidų tikrąjai kainai, neatsižvelgiama į patikimumą ir paskirstymą.
Pasiūlymai:
1.      Visapusiškai atspindėti ekonominius ir socialinius klausimus politikos formavimo procese. Skatinti pereiti prie kvalifikuotos daugumos balsavimo dėl anglies dioksido apmokestinimo ir kitų su aplinkos tarša susijusių kainų nustatymo priemonių.
2.      Skatinti ekologišką finansavimą ir aplinkos fiskalinę reformą: užtikrinti subsidijų skaidrumą ir skatinti žalingų subsidijų panaikinimą (pvz., žuvininkystės sektoriuje, žemės ūkio ir transporto srityje).
3.      Turėtų būti skatinamos kainos, kurios atspindi principą „teršėjas moka“.
4.      Turėtų būti sistemingai naudojami ekologiški viešieji pirkimai ir skatinama pažanga, susijusi su ekologišku finansavimu, siekiant remti ir integruoti tvarumo problemas ir padėti siekti darnaus vystymosi tikslų.
5.      Paskatinti įvesti neapdorotų (pirminių) plastikų taršos mokestį (geriausia moduliuojant dėl pavojingų ar cheminių medžiagų), nes tikėtina, kad jis turės didesnį transformacinį poveikį skatinant žiedinę ekonomiką.
6.      Išnaudoti nacionalines paramos schemas tinkamai suprojektuotiems produktams.
7.      Sukurti produktų būvio ciklo vertinimo metodiką ir rezultatus pateikti visuomenei.

Share this:

Patinka:

Susiję straipsniai

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą