Kaip pasiekti TKKK tikslus?

Atsinaujinanti energetika tampa vis pigesnė, o ir daugelis šalių įsipareigoja vis daugiau pasikliauti atsinaujinančia energetika ir naudoti mažiau iškastinio kuro savo elektros reikmėms. Tai yra gera žinia, bent jau tose vietose, kuriose daug saulės spindulių ar pakankamo stiprumo vėjo. Visi, kurie rūpinasi klimato kaita, turėtume tikėtis, kad mes ir toliau mažinsime iškastinio kuro gavybą / gamybą. Deja, bet tai yra ne viskas, ką turime padaryti siekdami sveikos aplinkos sau ir savo vaikams. Elektros gamyba sudaro vos 25 % visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kasmet. Taigi, net jei galėtume pagaminti visą reikalingą elektros energiją tik iš atsinaujinančių energijos šaltinių (ko mes nesugebame šiuo metu), išmetamų teršalų kiekis būtų sumažintas tik ketvirtadaliu.

Siekiant užkirsti kelią blogiausiems klimato kaitos padariniams ateinančius 50 metų turime siekti, kad per kiekvieną ekonomikos sektorių šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (TKKK) nustatė, kad turėtume tai padaryti per ateinančius 10 metų. Tai reiškia, kad reikia susitvarkyti ne tik su atsinaujinančios energetikos problemomis, bet ir su likusiais 75 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų generuojančiais objektais.

Taigi, iš kur išmetama šiltnamio efektą sukeliančių dujų? Pateikiu suskaidymą į 5 kategorijas.

Elektra (25 %). Nors atsinaujinančios energijos rinka yra progresyvi, tačiau nepakankamai ir mums vis dar reikia nemažai pasistengti. Turime padaryti elektros tinklą daug efektyvesnį, kad būtų galima švarią energiją pristatyti ten, kur to reikia ir kai to reikia.

Žemės ūkis (24 %). Galvijai yra milžiniškas metano šaltinis. Jei tai būtų šalis, tai ji užimtų trečiąją vietą tarp didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjų! Pavyzdžiui, miško kirtimo žemė pasėliams naikina medžius, ištraukiančius CO2 iš oro, o kai medžiai sudeginami, jie išleidžia visą savo sukauptą anglį atgal į atmosferą.

Gamyba (21 %). Pažiūrėkite į plastiką, plieną ir cementą esančius savo aplinkoje. Visa tai prisideda prie klimato kaitos. Cemento ir plieno gamybai reikia daug energijos iš iškastinio kuro, o tai reiškia cheminius procesus, kurių metu, kaip šalutinis produktas, yra išskiriama anglis. Taigi, net jei galėtume pagaminti visas reikalingas medžiagas nenaudodami energijos iš anglies, vis tiek turėtume susidoroti su šalutiniais produktais.

Transportas (14 %). Mažai taršūs automobiliai yra puikūs, tačiau automobiliai šiandien sudaro maždaug pusę su transportu susijusių išmetamųjų teršalų emisijų ir ši dalis ateityje tik mažės. Didžioji dalis emisijų susidaro iš lėktuvų, krovininių laivų ir sunkvežimių. Šiuo metu mes neturime praktinių galimybių jų nuanglinti.

Pastatai (6 %). Ar jūs gyvenate ar dirba vietoje, kurioje yra oro kondicionierius? Reikia daug energijos, kad galėtumėte paleisti oro kondicionierius, šildytuvus, apšvietimo įrangą ir kitus prietaisus. Būtų naudinga tobulinti langus ir pastatų izoliaciją. Per kelis ateinančius dešimtmečius ši sritis taps vis svarbesnė, nes pasaulio gyventojai ir toliau kelsis į miestus. Pasaulinis pastatų fondas iki 2060 m. padidės dvigubai.

Šeštoji kategorija yra įvairi (10 %) ir apima tokius taršos šaltinius kaip energija reikalinga naftos ir dujų gavybai.

Susitvarkyti su mums tenkančiais iššūkiais teks, jei norime įveikti klimato kaitą. Energija yra ne tik tai, kas šildo jūsų namus ar priverčia judėti jūsų automobilį. Tai pagrindinė beveik kiekviena jūsų gyvenimo dalis: valgomas maistas, dėvimi drabužiai, jūsų gyvenamoji vieta, naudojami gaminiai. Norint sustabdyti planetos šiltėjimą, mums reikia tikro proveržio, turime pakeisti savo suvokimą kaip mes gaminame daiktus, auginame maistą, kokiuose namuose gyvename ir kokius automobilius vairuojame.

Šie iššūkiai tampa vis svarbesni. Vidurinioji klasė auga beprecedentiniu greičiu, o kai kyla pajamos, tai ir didėja paliekamas anglies pėdsakas. Užuot vaikštant visur, galite sau leisti važiuoti dviračiu (kuris nenaudoja dujų, bet gali būti pagamintas naudojant energijai imlius procesus metalų gavybai bei transportuojant juos krovininiais laivais ir sunkvežimiais, kuriuose naudojamas iškastinis kuras). Galų gale jūs galite nusipirkti motociklą, kad galėtumėte keliauti toliau nuo namų, dirbti geresnį darbą ir sau leisti siųsti savo vaikus į geresnę mokyklą. Jūsų šeima suvartoja daugiau kiaušinių, mėsos ir pieno, todėl jūsų mityba yra geresnė. Jūs perkate šaldytuvą, lempas, tam kad jūsų vaikai galėtų mokytis naktį, ir gyvenate name, kuris yra pastatytas iš metalų ir betono.

Visas šis padidėjęs vartojimas įrodo apčiuopiamą žmonių gyvenimo pagerėjimą. Tai yra naudinga visam pasauliui, tačiau tai labai kenkia klimatui, nebent surasime būdų kaip gerinti savo gyvenimo sąlygas nedidindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Klimato kaita neabejotinai yra sudėtinga problema. Neaišku, kokie bus žmonijos laimėjimai. Labiausiai tikėtina, kad kiekvienam iššūkiui mums reikės kelių sprendimų. Štai kodėl dabar turime investuoti į daugybę mokslinių tyrimų ir visapusišką plėtrą visose penkiose srityse.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: