Apie palmių aliejų ir pakuotes

Šiuo metu analizuoju verslo prisitaikymą ir identifikuoju geriausius ŽE principų adaptavimus. Todėl šios pastabos yra apie „PepsiCo“.

Net 25 „PepsiCo“ gamyklos esančios Europoje pasiekė beatliekės gamybos tikslų ir apskritai nesiunčia jokių atliekų į sąvartynus. Jau 2013 m. ~ 93 proc. susidariusių atliekų daugiau nei 280 įrenginių buvo panaudotos antrą kartą arba perdirbtos ir tik 7,2 proc. buvo pašalintos sąvartynuose arba deginimo įrenginiuose. Tai buvo pasiekta taikant monitoringo sistemas, įgyvendinant žiedinę ekonomiką ir įtraukiant visus darbuotojus į veiklas. „PepsiCo“ ne tik siekia inovatyviai sutvarkyti savo gamybos proceso atliekas, bet kuria novatoriškas pakuočių tvarkymo schemas ir prisideda kuriant Pasaulinę tvarių pakuočių politiką.

„PepsiCo“ bendradarbiauja su Turkijos bulvių augintojais, ir išbando organines trąšas „Naturalis“, pagamintas iš Turkijos bulvių traškučių gamyklų atliekų. Atiduodamos maistines medžiagas dirvožemiui, organinės trąšos 40 proc. sumažina poreikį chemiškai apdorotų trąšų naudojimui bulvių auginimui. „PepsiCo“ tikslas yra pasiekti 100 proc. organinių trąšų panaudojimą turkiškoms bulvėms auginti.

„PepsiCo“ atrodo yra puikus pavyzdys Europai diegiant ŽE, bet kokia kaina tai yra atliekama? Analizuojant informaciją susidūriau su ataskaita (nuoroda žemiau), kuri yra apie tai, kad „PepsiCo“ remia miškų naikinimą Indonezijoje. Kas gi net nutiko? „PepsiCo“ dirba su „Salim“ grupe, kuri yra tiesiogiai siejama su netvariais palmių ūkių valdytojais, kurie yra atsakingi už  daugiau nei 10 000  hektarų Borneo miško sunaikinimą. Nepaisant to „PepsiCo“ ir toliau skelbia, kad siekia tvarios palmių aliejaus politikos, palaiko žmogaus teises nestabiliuose regionuose ir stabdo miškų kirtimus. „PepsiCo“ meluoja apie savo veiklas palmių aliejaus sektoriuje. Kai ši gigantiška korporacija skaičiuoja pelną – mes, kartu su visa planeta, sumokame už tai. Atogrąžų miškai yra deginami (su visais gyvūnais) arba kertami nepaisant jokių aplinkosauginių standartų, tai daroma tam, kad padidinti palmių aliejaus plantacijas.

Lauko tyrimai ir palydovinė informacija rodo, kad palmių aliejaus plantacijų valdytojai, kurie yra tiesiogiai siejami su „Salim“ grupe penkerius metus naikino Borneo atogrąžų miškus. Naikinama buvo nepaisant Indonezijoje galiojančių įstatymų ir sukeliant nevaldomus atogrąžų miškų gaisrus, spartinant klimato kaitą ir kenkiant vietinių gyventojų sveikatai.

„PepsiCo“ įsitraukė į tokį „verslo modelį“, nes atogrąžų  miškų deginimas yra pigiausias būdas plėsti palmių aliejaus plantacijas. Tai kiek tvari yra „PepsiCo“? Jei Jums tvarumas asocijuojasi su atogrąžų miškų deginimais / kirtimais ir darbuotojų išnaudojimu, tai tada „PepsiCo“ yra tvari.

Parodyk man savo draugus ir pasakysiu, kas tu.

Nepaisant visiškos „PepsiCo“ nesėkmės palmių aliejaus politikos formavimo srityje, korporacijai nesiseka ir su tvarių pakuočių politikos formavimu. „BreakFreeFromPlastic“ paskelbė brandinio audito rezultatus (2018-10-11) iš 239 atliekų surinkimo akcijų 42 šalyse 6 kontinentuose. Identifikuoti didžiausi teršėjai – „Coca-Cola“, „PepsiCo“ ir „Nestle“. Tie patys, kurie pramoniniu būdu siekia išvengti atliekų.

Informacija:

https://d3n8a8pro7vhmx.cloudfront.net/rainforestactionnetwork/pages/19548/attachments/original/1523299085/Salim_PeatReport_04092018.pdf?1523299085

https://www.theguardian.com/environment/2017/jul/21/pepsico-unilever-and-nestle-accused-of-complicity-in-illegal-rainforest-destruction

https://www.breakfreefromplastic.org/2018/10/11/branded-pollution/

 

%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close