Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimas – pastarųjų septynių dešimtmečių pagrindinis ekonominis Europos tautų siekis. Tačiau ekonomikos augimas daro neigiamą poveikį aplinkai. Šiuo metu mūsų turimi ištekliai yra nepajėgūs užtikrinti pakankamo ekonominio augimo, o nuolat auganti tarša sukelia negrįžtamus pakitimus mūsų aplinkoje. Susiduriame su vis didesnėmis socialinėmis problemomis ir šios problemos reikalauja teisingesnio pajamų ir turto paskirstymo.
Ekonominį augimą apsunkina sumažėjęs pramonės našumas, rinkos prisotinimas ir aplinkos ekologinės būklės nuolatinis blogėjimas. Jei šios tendencijos išliks, tai artimiausią dešimtmetį sustos ekonominis augimas Europoje. Šiuo metu yra bandoma imituoti augimą teikiant paskolas lengvatinėmis sąlygomis, mažinant aplinkosauginius reikalavimus, pratęsiant darbo valandas ir mažinant socialinės apsaugos įsipareigojimus. Toks agresyvus augimo skatinimas skaldo visuomenę, sukuria ekonominį nestabilumą ir pamina demokratijos principus.
Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, atkurti degradavusią aplinką, sumažinti socialinę nelygybę ir sukurti prasmingas darbo vietas, visa tai – mes galime pasiekti pasirinkę teisingą politiką ir įveikę dabartinę – augimo priklausomybę. Siūlomi pakeitimai apima išteklių naudojimo apribojimus, laipsnišką išteklių apmokestinimą, darbo laiko trumpinimą – visa tai padėtų sustabdyti vis didėjančią socialinę nelygybę. Išteklių naudojimą galima apriboti įvedant anglies dioksido mokestį, o pajamos, gautos iš šio mokesčio, gali būti grąžinamos dividendų pavidalu visiems arba naudojamos socialinėms programoms finansuoti. Įvedus „pajamų lubas“ pajėgtume pažaboti neproporcingą galios pasiskirstymą mūsų visuomenėje ir taip užtikrintume stabilią demokratiją. Naujos technologijos galėtų būti naudojamos siekiant sutrumpinti darbo laiką ir pagerinti gyvenimo kokybę, o ne atleidžiant darbuotojus ir didinant privilegijuotų mažumų pelną.
Pasiūlymai
Ekonominė politika turėtų būti vertinama atsižvelgiant į jos poveikį žmonių gerovei, išteklių naudojimui, nelygybei ir padoraus darbo užtikrinimui. Šiems rodikliams sprendimų priėmimo procese turėtų būti skiriamas didesnis prioritetas nei BVP.
Reikalingas taisyklių rinkinys, skirtas valdžios sektoriaus deficito ir nacionalinės skolos mažinimui. Jis turėtų būti toks, kad užtikrintų pagrindinius piliečių poreikius, tuo pat metu tausojant išteklius ir aiškiai reguliuojant atliekų šalinimą.
Finansų ministerija turėtų užtikrinti stabilų perėjimą prie žiedinės ekonomikos ir galbūt pakeisti ministerijos pavadinimą tinkamesniu. Naujoji ekonomika, tiesiogiai orientuota į žmogaus ir ekologinę gerovę, siūlo mums geresnę ateitį, nei vien tik ekonomikos augimu paremta struktūra.
http://science.sciencemag.org/content/347/6223/1259855
http://scholar.sun.ac.za/handle/10019.1/14631
http://www.nber.org/papers/w18315.pdf
https://timjackson.org.uk/the-post-growth-challenge/
https://degrowth.org/2015/05/15/yes-we-can-prosper-without-growth/
Obsessed. With. Waste 
Parašykite komentarą