Žemės ūkis ir aplinkosauga

Bendroji žemės ūkio politika (toliau – BŽŪP) sulaukia kritikos tiek iš pilietinės visuomenės tiek iš ūkininkų bendruomenės. Pirmuoju atveju, nes yra nukreipta į ekologiškumo mažinimą, o antruoju – dėl savo sudėtingumo. Nuo 2018 m. birželio mėnesio Aplinkos apsaugos komitetui buvo suteikta galimybė prisidėti prie Žemės ūkio komiteto valdomo politikos formavimo, kadangi BŽŪP yra nemažai su aplinkosauga susijusių aspektų.

Nuo 2017 m. vasario iki gegužės mėnesio vyko viešosios konsultacijos dėl BŽŪP, o lapkričio mėnesį buvo paskelbtas komisijos komunikatas, kuris tapo pagrindu teisėkūros pasiūlymams dėl daugiametės žemės ūkio finansinės programos po 2020 m. Deja, bet siūlomas naujasis BŽŪP įgyvendinimo modelis nereikalauja, kad valstybės narės praneštų apie savo faktinius aplinkosauginius ir socialinius-ekonominius aspektus. Vietoje progresyvaus modelio yra naudojamas senasis, kuris ir toliau leidžia valstybėms narėms pranešti tik apie žemės naudojimo kiekius ar gyvūnų procentinę dalį pagal tam tikras schemas. Nepaisant EK skelbiamos pozicijos pereiti prie veiklos rezultatais pagrįsto modelio, naujasis BŽŪP įgyvendinimo modelis nenumato jokių sankcijų valstybėms narėms, kurios nesilaikys aplinkos ir klimato politikos siekiamų tikslų. Valstybės narės neturi jokių paskatų, kad jų išmokos ūkiui būtų susijusios su aplinkos apsauga dėl šios priežasties tvarūs ūkininkai atsiduria nepalankioje konkurencinėje aplinkoje.

Siekiant sukurti didesnę pridėtinę vertę ir užtikrinant tvarųjį ūkininkavimą remiant aplinkosaugos ir klimato tikslus turi būti skiriama tinkama biudžeto dalis. Siekiant išvengti ne aplinkosaugos politikos priemonių neigiamo poveikio aplinkai turi būti naudojamos tinkamos aplinkos apsaugos priemonės. Konsultavimasis su pilietine visuomene rengiant nacionalinius strateginius planus užtikrintų tinkamą konsultavimosi ir partnerystės mechanizmą. Svarbiausia įgyvendinti tinkamos atskaitomybės ir stebėsenos priemones tokias kaip ex ante patvirtinimas, schemų stebėjimas programavimo laikotarpiu ir finansinės nuobaudos.

Nuvilia tai, kad aplinkosauginės NVO nėra kviečiamos pareikšti savo nuomonę formuojant tvarią žemės ūkio politikos ateitį. Tuo pačiu aplinkos ministrai nėra pakankamai įtraukiami į diskusijas dėl BŽŪP aplinkos formavimo. EP oficialiai pripažino, kad kompetencijos apimančios tiek žemės ūkį tiek ir aplinkosaugą yra reikalingos sprendžiant iššūkius, susijusius su gamtos išteklių mažėjimu. Dėl šios priežasties būtina tinkamai įtraukti aplinkosaugos institucijas ir kitas suinteresuotąsias šalis į BŽŪP procesą.

Svarbiausias iššūkis – Europoje parduodamų trąšų pavojingumas aplinkos atžvilgiu. Daugelyje trąšų, naudojamų Europoje, yra pavojingas kadmio kiekis. Visi sektoriai turėjo sumažinti kadmio likučių kiekį, tačiau žemės ūkio sektorius yra tas, kuris dar to nepadarė. Komisija pasiūlė apriboti kadmio kiekį esantį cheminėse trąšose iki 20 mg/kg ir tam pritarė EP. Taryboje šios pozicijos nėra vienodos, kadangi 2017 m. pabaigoje, kai kurios valstybės narės priėmė 60 mg/kg ribą, o tai gali ženkliai padidinti gyventojų apšvitą. Svarbu, kad galutinis susitarimas būtų kuo artimesnis Parlamento ir Komisijos siūlomam 20 mg/kg apribojimui.

Pasiūlymai

Užtikrinti, kad BŽŪP būtų tinkamai aptarta tiek Aplinkos tiek ir Žemės ūkio tarybų struktūrose, būtinybę stiprinti BŽŪP derybose numatytas aplinkosaugos ir klimato priemones. Mažiausiai 50 proc. BŽŪP biudžeto skirti su klimatu, aplinka ir gamtos apsauga susijusioms veikoms finansuoti.

Sustiprinti valstybių narių atskaitomybę BŽŪP klimato ir aplinkos atžvilgiu. Siekiant papildyti pažangią rezultatais pagrįstą stebėsenos sistemą įtraukti atskaitomybės ir sankcijų mechanizmus ir atsižvelgiant į Europos Audito Rūmų pateiktas rekomendacijas užtikrinti vienodas sąlygas ir aukštesnius aplinkosauginius ir klimato siekius valstybėse narėse.

Mobilizuoti politinę paramą siekiant užtikrinti, kad BŽŪP po 2020 m. nebūtų kenksmingų subsidijų. Būtina pagerinti BŽŪP tikslų nuoseklų įgyvendinimą ir įvertinti realias aplinkos apsaugos ir žalos aplinkai išlaidas. Patirtis rodo, kad netinkamas tam tikrų priemonių naudojimas, pvz., investicinė parama ar susietosios išmokos, sustiprino aplinkai kenksmingą žemės ūkio praktiką. Naujajame reglamente turi būti numatytos aiškios apsaugos priemonės, kurios leistų užkirsti kelią BŽŪP pinigų naudojimui neteisingoms subsidijoms, kurios trumpuoju ir ilguoju laikotarpiu sukels žalą aplinkai, klimatui ir ekonomikai.

Kurti platformas (tiek formalias, tiek neformalias), kurios skatintų diskusijas apie BŽŪP ateitį (maisto politika), įtraukiant aplinkosaugines institucijas ir aplinkosaugines NVO.

Išsamios diskusijos dėl dirvožemio degradacijos teisinio problemos sprendimo inicijavimas ES lygmenyje. Komisijos raginimas kuo greičiau pasiūlyti tinkamą sistemą.

Užtikrinti, kad trąšų su kadmiu prekyba nekeltų pavojaus gyventojų maisto produktams ir būtų kuo artimesnė 20 mg/kg ribai.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: