Klimato kaita ir mes

Stebint nevaldomus orų pokyčius, ambicingas Paryžiaus susitarimas sustabdyti klimato kaitą ties 1,5 ℃ nebus pasiektas be papildomų pastangų. 2 ℃ klimato kaita kelia grėsmę visai gyvybei Žemėje – pražūtingas klimato pabėgėlių kiekis, gėlo vandens trūkumas, mirtį sėjančios audros, nevaldomai kylantis jūrų lygis ir vandenynų rūgštėjimas – dramatiškos pasekmės Europai.

Mūsų vandenynai yra užversti plastiko atliekomis, kurios įtakoja ne tik jūrinę gyvybę, bet kenkia ir mūsų sveikatai bei ekonominei gerovei. Nepaisant to, kad plastiko problema progresuoja ir jo jau yra randama maisto grandinėse, mes ir toliau žvejojame nemąstydami apie poveikį sveikatai ir vandenynų būklei.

Oro tarša miestuose didėja, o tai kelia pavojų gyventojams. Vyriausybė veikia pernelyg lėtai ir atsargiai, tik dabar piliečiai yra įspėjami apie pavojingas medžiagas mus supančioje aplinkoje – žaisluose, įvairiuose gaminiuose bei vandenyje ir ore. Skandalas dėl pesticidais užkrėstų kiaušinių parodė, kiek dar daug turime atlikti saugodami gyventojų sveikatą. Įvairūs tyrimai rodo dramatišką bičių, paukščių ir drugelių mažėjimo tendenciją visame pasaulyje. Kasdien prarandame vis daugiau gyvūnų ir augalų rūšių – nyksta biologinė įvairovė. Dabarties kartų poveikis ateities kartoms tapo nenuginčijamu faktu.

Mes paliksime Europą, jos žemes, dirvožemį ir vandenis blogesnėje būklėje, nei gavome iš praeities kartų. Šiuo metu tik skolinamės ateities sąskaita nepaisydami etikos normų ir aplinkos teisingumo. Iki 2030 m. dėl netinkamo įgyvendinimo ir integravimo į nacionalinę teisę mums nepavyks pasiekti 17 Darnaus vystymosi tikslų (toliau – DVT).

Šiuo metu turime ir kitų svarbių ir neatidėliotinų politinių iššūkių – tai ES ateitis dėl nacionalinio ir tarptautinio spaudimo, Brexit procesas, saugumas, migracija, integracija ir socialinė sanglauda, pasaulinė prekyba, ekonomikos skaitmeninimas ir dirbtinis intelektas. Tačiau pagrindinė problema – darnios gyvybės palaikymo sistemos, nes nuo šios problemos sprendimo priklauso visuomenės ir ekonominis stabilumas. Reaguojame pernelyg lėtai ir abejingai ir tai jau sukėlė nevaldomą klimato kaitą, oro taršą ir biologinės įvairovės nykimą. Svarbu, kad išmoktume atskirti pelus nuo grūdų ir gyventume paisydami mūsų planetos ribų, tačiau ES aukšto rango politinis diskursas pernelyg dažnai nukrypsta nuo šio principo.

Turime šansą tapti lyderiais, nes DVT principai gali būti taikomi ir įtraukti rengiant biudžetą, derantis dėl bendrosios žemės ūkio politikos – formuojant tikrai tvarią maisto ir žemės ūkio politiką. Turime pradėti valdyti klimato kaitą ir biologinės įvairovės nykimą, skatinti pereiti prie tausiai išteklius naudojančios – žiedinės ekonomikos. Privalome išvalyti mūsų orą ir vandenis; pašalinti kenksmingas chemines medžiagas iš dirvožemio ir įvairių gaminių, kuriuos mes ir mūsų vaikai naudojame kasdien.