Bendroji atliekų direktyva: pagrindiniai faktai

Mano subjektyvia nuomone svarbiausias pokytis Lietuvai yra perdirbimo rodiklių skaičiavimų pasikeitimas. Kai dokumentui pritars EP, tai pagaliau (!) bus skaičiuojamas perdirbimo našumo rodiklis. Perdirbimo apskaitoje dalyvaus tik tos atliekos, kurios pasieks perdirbimo centrus, o atskiras surinkimas nebus traktuojamas kaip perdirbimo rodiklis.

Baisiausia, kad atliekų eksportas ir toliau išlieka nekontroliuojamas, o pokyčiai direktyvoje – paviršutiniški.

Bendrieji pastebėjimai
1.Atsiranda sąvoka – tvarus medžiagų valdymas, o ne atliekų tvarkymas.
2.Valstybės narės turi daugiau lankstumo ir gali priimti tinkamiausius vietos lygmeniu sprendimus. Pvz. valstybės narės gali imtis tinkamų priemonių, skatinančių produktų ar jų dalių dizaino sprendimus (8.2). Neaiškus poveikis. Iniciatyvos vietos lygmeniu gali būti lengvai žlugdomos, atsiranda rinkos iškraipymai.
3.Kietos komunalinės atliekos tai panašios į 15 01 ir 20 skyriaus (su išimtimis) – toliau nenurodomi kiekiai.
Išplėsta gamintojų atsakomybė
1.Atsiradusi prievolė padengti minimalias išlaidas (8) ir aiškūs nuostatai susiję su geografiniu padengimu ir skaidrumu. Tačiau ne 100 % prievolė ir nieko apie šalinimą.
2.Precendentas mokestiniams pokyčiams – perdirbamumas, galimybė panaudoti antrą kartą, galimybė pataisyti, cheminė sudėtis – galimybė ES lygiu priimti bendrą dokumentą (22,8). Netgi nuostatos dėl kriterijų mokesčiams nustatyti.
3.Valstybė narė nusprendžia ar nori išplėstos gamintojų atsakomybės schemų.
4.Minimalus išlaidų padengimo reikalavimas netaikomas daugumai ES nustatytų EPR schemų + leidžiama taikyti išimtis nacionaliniu lygiu. Reikalavimai minimalūs ir jų išvis nebūtina vykdyti.
5.Toliau lieka neaiškumai dėl prekių parduodamų internetu.
6.8 st. 7 teigiama, kad reikia skaidrumo (pvz., dėl EPR schemų pajamų (!)) tačiau tai ir toliau lieka konfidencialia verslo informacija. Niekinis punktas.
Maisto atliekos
1.29. Primenama apie metodologiją ir ataskaitų teikimą.
2.9 primenama, kad pagrindinis principas – atliekų vengimas. Atliekos iki 2030 50% išvengtos ir stiprinamas maisto aukojimas.
3.9.3 Numatyta stebėti kaip mažėja maisto atliekų kiekis ir kokiu būdu. Bendra metodologija visai ES iki 2019 kovo 31 d.
4.Planiniai rodikliai susiję su maisto atliekomis ir teisine baze iki 2023 gruodžio 31 d.
Pakartotinis naudojimas
1.9.1 valstybės narės skatinamos nustatyti perdirbimo ir pakartotinio naudojimo priemones, tačiau nėra jokių įsipareigojimų.
2.9.2 valstybės narės privalės stebėti perdirbimo rodiklius. Bendra metodologija visai ES numatyta iki 2019 kovo 31 d.

3.Iki 2024 gruodžio 31d. EK turi galimybę nustatyti kiekybinius tikslus pakartotiniam naudojimui ir paruošimui pakartotiniam naudojimui, tam kad būtų sumažintas bendras komunalinių atliekų kiekis.
4.37 Reikalavimai pakartotiniam naudojimui pateikiami atskirai nuo reikalavimų perdirbimui (siekiami rezultatai atskirai).
Maisto atliekų prevencija ir pakartotinis naudojimas
1.9 st. jokių tikslų ir jokios metodologijos ir nenumatytos galimybės ateities pasiūlymams.
2.9.2 numato kokybinius ir kiekybinius rodiklius prevencijai pagal sugeneruotą atliekų kiekį (bet jokių teisinių dalykų dėl prevencijos skatinimo).
Atskiras surinkimas
1.Atliekos turi būti renkamos atskirai pakartotiniam naudojimui ir perdirbimui, tačiau galima nukrypti nuo numatytų nuostatų, atsižvelgiant į technines ir ekonomines galimybes (jas reikia reguliariai peržiūrėti). Šios leidžiančios nukrypti nuostatos kelia nerimą, nes jos gali būti taikomos bet kokiems srautams, įskaitant bioskaidžias atliekas.
2.11 straipsniu reikalaujama nustatyti atskirą popieriaus, plastiko, stiklo ir metalų surinkimą ir iki 2025 m. tekstilės gaminius (naujas srautas, kuri privaloma atskirai surinkti). Valstybės narės skatinamos pašalinti pavojingas medžiagas iš statybinių medžiagų, tam kad būtų įmanoma srauto atliekas maksimaliai pakartotinai panaudoti ar perdirbti.
3.22 st. Reikalauja bioskaidžias atliekas tvarkyti taikant namudinį kompostavimą (ar kaimyninį kompostavimą?) arba privalomai įdiegti bioskaidžių atliekų privalomąjį surinkimą iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Perdirbimas
1.Iki 2025 m. – 55 %, iki 2030 m. – 60 %, o 2035 m. – 65 %, o tam tikromis aplinkybėmis ir sąlygomis galima taikyti 5 metų nukėlimą (11 straipsnis).
2.Galimas perdirbimo tikslų persvarstymas iki 2028 m. gruodžio mėn., įvertinant mineralinių elementų integravimą į betoną (= perdirbimo statusas).
3.Iki 2024 m. gruodžio mėn. galimas perdirbimo tikslų nustatymas komercinėms ir pramoninėms atliekoms, tekstilės gaminiams, statybinių atliekų atskiroms frakcijoms ir bioskaidžioms atliekoms.
4.Perdirbimo našumo skaičiavimas – valstybės narės sugeneruotas bendras atliekų kiekis sudaro skaičiavimų pagrindą. Perdirbimo apskaitoje dalyvauja tik tos atliekos, kurios pasiekia perdirbimo centrus, atskiras surinkimas nebėra perdirbimo rodiklis. Atskiras surinkimas NĖRA perdirbimo rodiklis. Rūšiavime numatyti praradimai. Vidutinis praradimų lygis naudojamas tik tuo atveju, kai nėra patikimų duomenų ir kai atliekos yra eksportuojamos. Slidus reikalas, nes gali būti pradėtas naudoti praradimų lygio rodiklis, o ne realūs duomenys.
5. BSA anaerobinis pūdymas ir kompostavimas yra laikomi perdirbimo technologijomis, o iki 2027 m. tik atskirai surinktas BSA.
6. Metalai atgauti iš dugno pelenų yra įtraukiami į perdirbimo skaičiavimus įvertinus jų kokybės lygį (turbūt atsiras dokumentas iki 2019 kovo 31 d.), dėl iš MBA atgautų metalų – jokios informacijos.
Atliekos virsta žaliavomis (produktais?)
1.Labiau susiję su REACH, bet turėtų atsirasti tekstilei, padangoms, popieriui (svarbi cheminė sudėtis).
2. Atliekas paversti žaliavomis (produktais?) galima ir valstybės lygmeniu su EK pritarimu.
Pavojingos atliekos
1.Statybinės atliekos privalo būti įrodyta, kad jos nekenksmingos aplinkai, kai naudojamos užpildams.
2.Monitoringo sistema cheminėms medžiagoms produktuose? Nes 9 st yra duomenų bazės atsiradimas.
3.Silpnas pavojingoms medžiagoms esančioms atliekose (10 st).
4.Iki 2025 m. privalomas pavojingų atliekų surinkimas iš namų (20st).
5.18 st. niekas nepakeista, tiesiog kitaip suformuota (norėčiau ir aš tokio meno išmokti).
6.35 st. Registras įmonėse. 14 st. suteikia precendentą uždrausti mikroplastikus.
Pastabos
1.Atliekų eksportas toliau išlieka nekontroliuojamas.
2.21 st. aliejaus atskiras surinkimas ir pirmenybė teikiama regeneravimui. Įmanoma, kad rodikliai bus numatyti iki 2022 gruodžio 31 d.
3.BSA biologinimo skilimo, perdirbimo procesų, kompostavimo, digestato reikalavimai iki 2018 m. gruodžio 31 d.
4.Dokumentai turėtų būti galutinai priimti ir paskelbti Oficialiajame leidinyje birželio arba liepos mėn. Oficialus įsigaliojimas įvyks po 20 dienų.
5.Perkėlimo laikotarpis trunka dvejus metus po oficialaus įsigaliojimo, o tai tikriausiai bus iki 2020 m. rugpjūčio mėn.

 

Literatūra

http://www.consilium.europa.eu/en/press/press-releases/2018/02/23/eu-ambassadors-approve-new-rules-on-waste-management-and-recycling/

http://data.consilium.europa.eu/doc/document/ST-6516-2018-INIT/en/pdf

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

Blogą talpina WordPress.com. | Sukūrė: Anders Noren

Aukštyn ↑

%d bloggers like this: