Atliekų tvarkymo krizė

Turbūt esate girdėję, kad žmogus turi tikėti kažkuo ir aiškiai žinoti savo vietą visuomenėje. Šiuolaikinei visuomenei aiškiai trūksta tikėjimo kažkuo. Viduramžiais mes turėjome žydų-krikščioniškąją istoriją, kuri darė didžiulę įtaką kolektyvinei sąmonei. Tačiau šios istorijos laikas pasibaigė. Neregėto masto nevaldoma aplinkos tarša  ir atliekos – tai mūsų visuomenės, kuriai trūksta pasakojimo, kuriuo mes visi galėtume patikėti – pasėkmė. Blogiausia yra tai, kad mūsų rūšis yra suskaldyta ir dažnai dalis jos patiki netikru arba dirbtiniu pasakojimu, kuris yra žalingesnis, nei bet kokia tarša ar atliekos. Tos netikros istorijos sklinda kaip virusai ir trukdo mums susiorientuoti savo aplinkoje. Tai lyg trukdžiai, kuriuos mes palaikome ir taip leidžiame netikriems pasakotojams įgauti galimybę kurti mūsų istoriją, kuria patikės didžioji visuomenės dalis.

Aš ateistė, tačiau puikiai suvokiu, kad atliekų krizę išspręsime tik tada, kai žmonės pradės tikėti ja. Turime aiškiai suvokti ką mes traktuojame kaip taršą tiek individualiai, tiek kolektyviai. Esame paruošę politikos gaires ir strategijas, kurių holistiškai nesuprantame ir mums vis dar trūksta pagrindo pasakojimui ir bendro supratimo apie mus pačius ir mūsų elgesį. Esminis klausimas yra tai, kodėl mums turi rūpėti perdirbti savo plastikinį buteliuką. Turime pradėti mąstyti giliau ir siekti suvokti mūsų elgesio svarbą. Mūsų žinios aiškiai parodo, kad mes visi esame glaudžiai susiję vieni su kitais ir visi kartu kuriame bendrą realybę ir įprasminame ją.

Taigi, kas laukia mūsų atliekų ir aplinkos taršos, kai sukursime tobulai veikiančią žiedinę ekonomiką? Nepamirškime to, kad yra šalių kuriose nėra jokios atliekų tvarkymo infrastruktūros ir nepanašu, kad ji ten atsirastų artimiausiais dešimtmečiais. Naujos atliekų rūšys ir srautai, tokie kaip nano atliekos, dirbtinio intelekto atliekos ir netgi radiokatyviosios su kuriomis teks tvarkytis artmiausiais šimtmečiais. Kokia viso to prasmė mums ir kokią vietą tai užims mūsų planetos istorijoje.

Noriu pasiūlyti pradėti žvelgti giliau ir iš naujo atrasti stebuklą, atrasti mūsų planetos grožį ir didybę, pradėti kovoti su perteklinio vartojimo priklausomybe ir padėti tiems, kurie iki šiol išvengė šios žalingos priklausomybės. Turime sukurti bendrą viziją ir naujas jungtis tarp skirtingų disciplinų. Bendradarbiauti tarpusavyje ir drauge kurti naujas ir geresnes strategijas. Mes turime pamėgti savo atliekas, nes jos yra neįkainojamos tiek tiesiogine tiek ir perkeltine prasme. Biblijoje naudotas labai geras naratyvas, ten yra numatytas naujas dangus ir nauja planeta. Tačiau realybėje to nėra, todėl šios planetos išgelbėjimas motyvuoja ir įkvepia stengtis.  Aš visa savo esybe remiu kitų planetų tyrinėjimus, tačiau naujų planetų kolonizacija neturėtų reikšti jų sunaikinimo arba tokio niokojimo, kokį mes turime Žemėje.

Be vizijos žmonės žūsta. Visi kartu turime susigrąžinti bendrą viziją, tereikia apsidairyti ir pamatyti realybę.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this:
search previous next tag category expand menu location phone mail time cart zoom edit close