Europos Komisijos išleistame žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinyje (2016) ir Europos žiedinės ekonomikos konferencijoje vykusioje vasario 21-22 d. (2018) didžiausias dėmesys buvo skirtas perdirbimo skatinimui. Labai šaunu, kad skatiname perdirbimą, bet ar tai apskritai susiję su žiedine ekonomika?
Perdirbimo skatinimas neturėtų būti žiedinės ekonomikos dalimi. Bet juk perdirbti yra gerai! Žinoma, kad tai yra labai pozityvus dalykas, tačiau mūsų visuomenėje – trumpalaikė išeitis. Vienu ar kitu atveju pedirbimo mastai didės ir žiedinė ekonomika čia nėra reikalinga. Mes ir toliau pirksime didžiuliais kiekiais daiktus/pakuotes, kuriuos išmesime tuojau arba po kelių dienų. Tokie įpročiai nėra lengvai pakeičiami, o ypač, kai turi 7,7 milijardus individų, kuriems visko ir nuolat reikia. Tai ir be žiedo perdirbimas taps dar madingesnis.
Perdirbant gaunamos žemesnės kokybės medžiagos
Perdirbimas yra dalis mūsų linijinės ekonomikos, kurios pagrindą sudaro resursų išgavimas, produktų gamyba, produkcijos realizavimas ir išmetimas. Išmetimo stadijoje, kuri būdinga linijinei ekonominei sistemai, atsiranda perdirbimas. Žiedinėje ekonomikoje nėra atliekų – viskas yra traktuojama kaip nepanaudoti resursai. Tačiau perdirbimas tėra linijinės ekonomikos tęsinys. Puiku, kad sugalvojome savo atliekas paversti kažkuo, bet tos atliekos niekada nebus panaudotos antrą kartą ir tuo pačiu tikslu! Dažniausiai perdirbimo stadijoje medžiagos yra tiesiog susmulkinamos į mažesnes sudedamąsias dalis ir tada mes jas panaudojame naujiems gaminiams gaminti, o tie nauji gaminiai yra suprojektuoti taip, kad taptų atliekomis (ir vėl!).
Linijinėje ekonominėje sistemoje perdirbant atliekas yra gaunami žemesnės kokybės produktai. Medžiagos visada būna gerokai prastesnės kokybės, nei pirminė žaliava, o tai tik įrodo, kad perdirbimas tėra ciklo imitacija.
Reiktų nepamiršti, kad visame pasaulyje trūksta perdirbimo pajėgumų, o atliekų nesustabdomai daugėja (kaip ir žmonių), todėl tai didelis iššūkis, su kuriuo šiuolaikiniam pasauliui teks susitvarkyti.
Linijinės ekonominės sistemos pasaulyje perdirbimas nepadės išsaugoti nei energijos nei materijos. Perdirbimas nei veiksmingas, nei našus ir dar stabdo inovacijų plėtrą.
Kuo daugiau mes perdirbame, tuo daugiau investuojame į perdirbimo gamyklas ir išliekame linijinės ekonomikos įkaitais. Žiedinė ekonomika niekada neprasidės nuo perdirbimo stadijos kaip mums bandoma įteigti. Resursai turi būti visiškai apskaitomi ir kontroliuojami, o medžiagos ir daiktai pakartotinai panaudojami arba pataisomi į labai panašius daiktus ar medžiagas (medžiagų internetas!). Perdirbimo procesai generuoja didelius energijos ir materijos praradimus, o po šių procesų gautos medžiagos yra paverčiamos naujais ir žemesnės kokybės produktais. Bet bėda ne tik perdirbime. Gamintojai nesugeba (o gal nenori?) savo verslų paversti žiediškais ir net nebando ieškoti perdirbėjų, kurie jų medžiagas (jau virtusias atliekomis) jiems grąžintų atgal.
Tinkamas dizainas perdirbimą pavers niekiniu
Perdirbėjai gali nesijaudinti dar bent kelis dešimtmečius, nes mes vartojame tiek daug, kad kažkam reikės su tuo susitvarkyti. Tačiau turime pradėti keisti savo mąstymą ir gyvenimo būdą. Perdirbėjai turėtų tapti medžiagų ekspertais ir nustoti būti tik vadybininkais. Žiedinėje ekonomikoje kiekvienas produktas ir kiekviena medžiaga skrupulingai panaudojama vėl ir vėl ir yra išlaikoma jos pradinė vertė.
Gyventojams lieka mokėti už atliekų tvarkymą linijinėje sistemoje. Tiems, kas nerūšiuoja, tenka mokėti kelis kartus, bet mus supančioje aplinkoje tiek daug vienkartinių produktų už kuriuos sumokame kelis kartus – pirmą kartą pirkdami, o antrą kartą – išmesdami. Todėl kitą kartą, kai pirksite kažką, paieškokite perdirbimo ženkliuko ir sužinokite ar apskritai tas produktas/pakuotė yra perdirbami.
Obsessed. With. Waste 
Parašykite komentarą